Žinomas posakis „dėl skonio nesiginčijama“ tapo įprasta gyvūnų pašaro technologų gyvenimo dalimi. Lietuvių įsteigtoje pašarų gamykloje dirbantys specialistai atviri – kuriant pašarą augintiniams, pasitelkiamos modernios technologijos, perkami aukščiausios kokybės standartus atitinkantys ingredientai. Tačiau jei „klientams“ produktas neskanus, jie paprasčiausiai jo neės, o kas būtent neįtiko keturkojui, teliks tik spėlioti.

Naujausios tendencijos: nuo pašaro alergiškiems iki skirtingų kailio spalvų gyvūnams

„Ne mažiau nei metai – maždaug tiek laiko praeina nuo idėjos iki rankose laikomo produkto pakuotės. Receptai keturkojams gimsta produktų kūrimo grupėje – jie turi atitikti nustatytas maistinių medžiagų, vitaminų, mineralinių medžiagų normas. Tačiau tai, koks pašaras atsidurs augintinio dubenėlyje, lemia ir daugiau kriterijų: įvairių šalių praktika, klientų atsiliepimai ir pageidavimai, rinkos tendencijos, technologinės galimybės ar naujausių tyrimų rezultatai“, – vardija AKVATERA LT gamybos vadovas Tautvydas Cinelis.

Pastarasis laikotarpis tapo kritiniu ne tik žmonių, bet ir augintinių mityboje – pradėta galvoti apie alergiškų gyvūnų racioną, kurti sveikatai palankius produktus. Rinkoje atsirado funkcinių, atliekančių tam tikrą, ne tik maitinimo paskirtį, pašarų, skirtų alergiškiems, svorio priaugti linkusiems, jautrią virškinimo sistemą turintiems ar tam tikrų maisto produktų netoleruojantiems gyvūnams. Skirtingų rūšių pašarai nėra rinkodaros triukas – daugiau nei 10 proc. šunų turi alergiją vienam ar kitam maisto produktui ir šis skaičius su didėjančia urbanizacija linkęs augti. Tarp dažniausiai pasitaikančių alergenų – kviečiai, kurie, kaip ir jautiena, kiauliena ar pieno produktai, sudaro apie 70 procentų visų alergijos atvejų.

Dar viena nauja tendencija rinkoje – funkcinis pašaras, skirtas palaikyti sveiką ir gražų augintinio kailį. Pavyzdžiui, pašaras baltakailiams šunims, kenčiantiems nuo iš akių išsiskiriančio ir kailį nudažančio rusvo skysčio. Taip pat – pašaras, apsaugantis juodo kailio spalvą nuo išblukimo. Nors juos dažniausiai perka parodose dalyvaujančių gyvūnų šeimininkai, tokie produktai vis dažniau domina ir tuos, kurie neaugina būsimų čempionų, tačiau nori, kad gyvūnas atrodytų nepriekaištingai.

Klaidos kainuoja brangiai

„Žmonių maisto technologų darbas tam tikru atžvilgiu lengvesnis – jis gali ragauti savo kuriamus produktus, testuoti jų organoleptines savybes ir pagal poreikį koreguoti skonį, papildydami receptūrą tam tikrai ingredientais, o pašaro ingredientai žmogui skaniai nekvepia, dažnu atveju net atstumia, – sako T. Cinelis. – Šis darbas sunkus dar ir dėl to, kad pašaro technologų Lietuvos aukštosios mokyklos neruošia – įgijus maisto technologo specialybę, kurti augintiniams skirtus produktus tenka mokytis tik darbo vietoje.“

Pasak eksperto, priklausomai nuo gamybos linijos, galima pagaminti vos kelis žmonėms skirtus produktus ir juos ištestuoti, tobulinti receptūrą ir bandyti vėl. O štai gaminant pašarą, klaidos ar paprasčiausiais gyvūno skonio receptorių neatitikimas kainuoja kur kas brangiau. Minimali bandomoji gamyba – 2 tonos, tad jei nors vienas ingredientas neatitiks jam keliamų kokybinių reikalavimų, visa pagaminta partija nebus tinkama realizacijai ir turės būti sunaikinta.

Net ir tuo atveju, jei produktas kokybiškas, gyvūnas gali raukti prieš jį nosį ir atsisakyti ėsti. Tokiu atveju išeitys dvi – išimti produktą iš rinkos arba toliau dirbti tobulinant receptūrą ir stengtis įtikti išrankiam vartotojui. Pasirinkęs antrąjį kelią, technologas nagrinėja pašaro sudėtį, vertina jo testavimo rezultatus, planuoja naujos receptūros partiją.

Gamyklos specialistai išsikėlė aukštą kokybės kartelę – produktas patvirtinamas tik tada, kai jo virškinamumas yra 100 proc., o ėdamumas – ne mažesnis kaip 95 proc. Nepatvirtinti, bet FEDIAF (organizacija, atstovaujanti Europos naminių gyvūnų pašarų pramonei) rekomendacijas ir ES norminius dokumentus bei kitus kokybės reikalavimus atitinkantys produktai paprastai pirkėjams pasiūlomi išparduotuvėje, mažesnėmis nei rinkos kainomis.

Rinkų skirtumai: lietuviai prisitaiko sunkiau, tačiau situacija keičiasi

Į daugiau nei 50 pasaulio šalių eksportuojančios gamyklos gamybos vadovo teigimu, Lietuvos rinka skiriasi nuo užsienio. Skandinavijos ir Vakarų Europos pirkėjai reiklesni produkto kokybei ir jo sudedamosioms dalims, pirmieji išbando naujoves, kurias lietuviai priima kiek sunkiau.

Vis dėlto po truputį keičiasi ir lietuvių požiūris į augintinius bei jų sveikatą. Praėjusiais metais tyrimų bendrovės „Berent“ atliktos vartotojų apklausos duomenimis, tautiečiai, rinkdami pašarą augintiniui, pirmiausia atkreipia dėmesį į augintinio pomėgius (59 proc.) bei kokybę (56 proc.) ir tik vėliau į kainą (47 proc.) ar taikomas akcijas (36 proc.).

Kalbant apie ateities tendencijas, prognozuojamas dar labiau augantis dėmesys pašaro sudedamosioms dalims, didesnis ir įvairesnis superproduktų sudėtyje naudojimas. Pastariesiems priskiriamos džiovintos spanguolės, žalioji arbata, sėmenys, rozmarinas, kokosų aliejus. Taip pat prognozuojamas augantis individualizuoto pašaro poreikis: technologijos leidžia sukurti receptūrą, pritaikytą ne tik skirtingo amžiaus, bet ir kailio struktūros ar net veislių gyvūnams. Su laiku pasiūla turėtų taip išsiplėsti, kad šeimininkas nesunkiai ras visiškai gyvūno poreikius atitinkantį maistą.

Naujausi