Popieriaus karpinius turbūt kiekvienas esate karpęs, tačiau, ar kada domėjotės, kaip atsirado ši dailės šaka, kokia buvo šių trapių meno kūrinių reikšmė ir paskirtis. Karpinių ištakos siejamos su rytų šalių (konkrečiau – Kinijos) menu, vėliau šis menas paplito po visą pasaulį. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad seniausi karpiniai buvo sukurti net prieš du tūkstančius metų, nes tuo laikotarpiu Kinijoje Cai Lunas išrado popierių ir nuo tada pradėti kurti karpiniai iš popieriaus. Pas mus karpiniais pradėta užsiiminėti XVI a., vėliau, XIX a. pabaigoje–XX a. pirmaisiais dešimtmečiais, jais buvo labai populiaru puošti namus: karpyti užuolaidėles, servetėles, lempų gaubtus. Karpiniais buvo puošiamos eglutės, lentynos, indaujos, paveikslų ir veidrodžių rėmai. Popieriaus karpiniai atspindėdavo liaudies kūrybos išskirtinumą ir tam tikro krašto etninę kultūrą.

Rugpjūčio 14 d. Papilės Simono Daukanto muziejuje buvo atidaryta Lietuvos Tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus Skuodo sekcijos pirmininkės, skuodiškės Elvitos Šeputaitės karpinių paroda „Nuo pradžios be pabaigos“. Muziejų papuošė išskirtinio grožio, lengvi it pienės pūkas ir trapūs tarsi voratinklio gija karpiniai. Per parodos atidarymą buvo rodomas vaizdo įrašas apie karpinių autorę Elvitą Šeputaitę, o vėliau ji pati papasakojo, kaip atsiranda trapus ažūras: „svarbiausia – idėja, paskui – popierius ir žirklės... Vienų karpinių idėjos ateina spontaniškai – aš tiesiog matau viziją. Kitų karpinių eskizai ramiai laukia savo eilės užrašų knygutėje ar kur kitur.“ Pradėjęs gilintis į šį iš praeities atėjusį kruopštaus popieriaus karpymo meną, sužinai, kad esama įvairių karpinių meistrų karpymo būdų: popieriaus lapas sulankstomas dvigubai, keturgubai ir aštuongubai ir iš karto karpomi visi sluoksniai; naudojama medžiaga – popierius ir įrankiai – dažniausiai žirklutės ir specialūs rėžikliai. Pačiai karpinių meistrei labiausiai patinka asimetriški (karpiniai skirstomi į tris grupes: asimetriški, simetriški ir mišrūs), dvispalviai, t. y. juodi ir balti, karpiniai. Karpinių meistrė pažymi, kad jos karpiniuose vyrauja juoda spalva, nes ji, kaip meninės raiškos priemonė, geriausiai atspindi kūrybines idėjas, o jei prisimintume spalvų psichologiją, juoda spalva padeda apsisaugoti nuo streso. Elvitos Šeputaitės nuomone, juodą spalvą renkasi laisvę mylintys ir kartais į jokius rėmus netelpantys žmonės. Kūrėja įkvėpimo semiasi iš gamtos, kelionių ir liaudies meno, o jos karpiniuose vyrauja augaliniai motyvai. Tautodailininkė yra surengusi daugiau nei keturiasdešimt personalinių parodų, jos karpiniai buvo eksponuojami parodose Lenkijoje, Latvijoje ir Vokietijoje.

Papilės Simono Daukanto muziejuje eksponuojamą Elvitos Šeputaitės parodą „Nuo pradžios be pabaigos“ puikiai atspindi suomių rašytojo, žurnalisto Martiso Larnio kažkada ištarti žodžiai: „Kiekvienam įkvėpimo lašui dar reikia pridėti devyniasdešimt devynis prakaito lašus.“ Paroda muziejuje veiks iki spalio mėn. Parodos lankymas nemokamas.

Papilės Simono Daukanto muziejaus vadovė-turizmo vadybininkė Ernesta Šmukštaitė


šaltinis: https://akmene.lt/naujienos/karpiniai-simono-daukanto-muziejuje/743

Naujausi