2018 m. lapkričio 10 d. Viekšniuose esančioje paveikslų galerijoje „Sniegenos giesmė akmenėliui“ vyko teminis rytas „Paskutenis rudens zbetkas“. Ryto dalyviams atvykusiems iš Radviliškio bendruomenės galerijos įkūrėja, savininkė, eksponuojamų darbų autorė, tautodailininkė Sniegina Chriščinavičienė eiliuotai pristatė savo gyvenimo istoriją pradedant nuo penkerių metų, tai yra nuo tada , kai suprato, kad gimdama gavo skiepą, kuris vadinosi „Meilė tai Žemei, ant kurios stovime, Žemei, kuri maitina ir neprašo laisvos dienos.“ Šis skiepas nuo pat vaikystės vedė į tylą, per kurią gaunamos mintys. Žmogaus valioje yra palikta kaip su tomis mintimis tvarkytis. Nekreipti dėmesio ir leisti praskristi pro šalį ar priimti ir įamžinti pagal žmogui iš aukščiau suteiktas galimybes. Gimė keistas noras ieškoti būdų, kaip aplankiusias mintis įamžinti žeme, smėliais, akmenėliais, ir kitu Žemės turtu... Šis Žemės turtų rinkimas kolekcionavimas ir kūrybinės technikos išradinėjimas užtruko vos ne pusę pragyvento gyvenimo kol pradėjo gimti vienas po kito paveikslai, kurie sukurti pačios susikurta autorine „Tapyba žeme, smėliais ir akmenėliais“ netradicine atlikimo technika. Lygiagrečiai su paveikslų kūrimu vienas po kito byrėjo lietuviški ir žemaitiški poezijos posmai. Jie sugulė į keturis poezijos rinkinius. Galerijai „Sniegenos giesmė akmenėliui 19 metų. Joje apsilankė nemažai lankytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų pasaulio šalių. Surengtos 53 autorinės parodos. Dalyvauta 30 tautodailės parodų.
Šiuo metu laiku žmonės skaičiuoja derlių, o zbitkorius ruduo jau beveik nuraškė nuo medžių lapus ir netvarkingai rudeniniam vėjui padedant išbarstė ant Šv. Žemės didingo kūno. Peržydėjusios ir šalnų nukąstos, gražiausiomis buvusios, gėlynų, laukų gėlės taip pat prigludo prie Žemės tarsi prašydamos prieglobsčio.
Greitai ant didingo Žemės kūno Dangus paties baltą skraistę tarsi norėdamas, kad ši ramiai užmigtų žiemos miegui, o galerijoje „Sniegenos giesmė akmenėliui“ paveiksluose įamžintos žemės, smėlio, molio, žvirgždo kruopelytės žvelgs į lankytojus bylodamos, jog tai laikina. Pavasarį Žemė atmerks akis ir sužydės visomis jai įmanomomis Žemės spalvomis.
Teminio ryto metu lankytojai iš Radviliškio bendruomenės išgirdo poezijos posmų apie tylą, mintis, laiko ir gyvenimo prasmę, taip pat apie neįprastai puikų zbitkorių rudenį, kurio pokštai dar nežinia kiek tęsis. Stebėjosi ir džiaugėsi netradiciškai tapytų paveikslų originalumu. Džiugino ir stebino Žemės spalvų paletė bei retų akmenėlių kolekcija, 47 metrų ilgio ranka rašytas laiškas knygai. Taip pat išsivežė nemažai minčių pamąstymams ateičiai, apie tai, kad kas brangiausia žmogui už jokius pinigus nenuperkama, tačiau žmogus pats sprendžia, kaip ypatingas, neįkainuojamas vertybes vertinti, priimti, naudotis, branginti, skaičiuoti ar tiesiog gyventi plaukiant pasroviui.
Kartais nė nemastydami tiesiog metame ant Žemės šiukšles, spjauname nė nesuvokdami, kad Žemė gyva ir kiekviena pati smulkiausia dalelė, mažytis smėlio trupinėlis (kurio skersmuo tesudaro 0,0063 milimetro) yra gyvas. Žmogus jį sutrupinti koja ar kitaip pažeisti - neįgalus.
Atsiliepimų knygoje palikę nuoširdžius padėkos žodžius Radviliškio bendruomenės nariai išvyko į Latviją, kaip patys sakė ieškoti širdžiai ir sielai peno.

.
Nu tegu ir ateis tas rudū šmaikštus,
Tegu ir žliaugs be perstuoji lītus,
Mes turiesam anam kon pasakīt,
Nes užkeitiejen žemaitē nu sena mokam,
Gerā žodī ne ištarti dabar,
O ateitē,
Blogesnim laikam, kap koki droska pasitaupīt.

Paveikslų galerijos „Sniegenos giesmė akmenėliui“ įkūrėja ir savininkė bei eksponuojamų darbų autorė
Sniegina Chriščinavičienė, Tel. 8 688 23523, el. p. sniegena.sniegina@gmail.com

Naujausi