Akmenės r. savivaldybė šiemet užima 37-43 vietas (kartu su Varėnos r., Švenčionių r., Lazdijų r., Kupiškio r., Pagėgių ir Skuodo r. sav.) 54 mažųjų savivaldybių indekse. Pernai ji buvo 45-oje vietoje.

Savivaldybių indeksą Lietuvos laisvosios rinkos institutas šiemet sudarė jau septintą kartą. Sudaromi du indeksai – 6 didžiųjų pagal gyventojų tankį savivaldybių ir 54 mažųjų savivaldybių. Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės, taip pat savivaldybės valdymas.

Akmenės rajono savivaldybė sėkmingai tvarkosi su finansais. Čia viena mažiausių biudžeto skolų, be to ji dar mažėjo nuo 16,6 proc. iki 10 proc. nuo pajamų. Daugelis savivaldybių į skolas įklimpę gerokai daugiau – mažųjų savivaldybių vidurkis – 36 proc.

Be to, savivaldybės administracijos išlaikymas nekainavo brangiai. Tam skirtų išlaidų dalis nuo patvirtinto biudžeto buvo mažesnė nei vidutinė savivaldybėse, be to, nebuvo vykdytas nei vienas vidaus sandoris (kai savivaldybė perka prekes ir paslaugas iš sau priklausančių įmonių, nevykdydama konkurenciją užtikrinančių procedūrų), tai rodo skaidresnį biudžeto lėšų naudojimą.

Gerą vertinimą išlaikė ir administracijos sritis. Nors Akmenės r. savivaldybėje užimtų pareigybių skaičius neviršijo vidutinio (7,3 1000 gyv. lyginant su 7,6 vidurkiu), tačiau tai nesutrukdė visų gyventojų prašymų išnagrinėti laiku.

Tačiau silpnoji vieta – gyventojams svarbūs socialiniai rodikliai. Pernai čia buvo aukštas nedarbo lygis (13,6 proc. lyginant su 9,7 proc. mažųjų savivaldybių vidurkiu), didelė socialinės pašalpos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (6,8 proc. lyginant su 4,3 vidurkiu), didelė būsto šildymo kompensacijos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (11,3 proc. lyginant su 4,2 proc. vidurkiu).

„Socialiniai rodikliai yra prastesni dėl palyginus žemo ekonominio aktyvumo. Santykinai mažiau nei vidutiniškai čia veikė ūkio subjektų, mažiau gyventojų įsigijo ar prasitęsė verslo liudijimus, išduota mažiau statybos leidimų (vertinant 1000-iui gyventojų)”, – pastebi Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

Bendras reitingas: didėja ekonominis atotrūkis

6 didžiųjų savivaldybių reitinge geriausiai besitvarkančios titulas trečius metus iš eilės atitenka sostinei, toliau rikiuojasi Klaipėda, trečioje vietoje – Kaunas. Mažųjų savivaldybių lyderė – Klaipėdos rajono savivaldybė, nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga. Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja.

Geriausios indekso savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.

Vertinant bendrai – svarbiausi žmonių gerbūviui rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. sumažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas. Veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 7 proc., išduotų verslo liudijimų – 8 proc.

Savivaldybėse mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išlieka aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5 proc. (Radviliškio raj. sav.) iki 101 proc. (Vilniaus m. sav.) pajamų.

Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 procentai žmonių, daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.

„Deja, pastebime nerimą keliančią tendenciją. Pagal tai, kiek pritraukia investicijų, pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, verslo aktyvumą, sunkiausiai besiverčiančios savivaldybės nuo pirmaujančiųjų atsilieka vis labiau. Kitaip sakant, skirtumas tarp vietovių, kur ekonominis gyvenimas verda, ir tarp vietovių, kur ekonomika merdėja, darosi vis didesnis. Tai yra viena pajamų nelygybės priežasčių. Turime rajonų, kur sukauptos užsienio investicijos yra 1 euras žmogui. Apie kokius aukštos pridėtinės vertės produktus ar brangiai apmokamas darbo vietas tuomet galima kalbėti?”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Septintą kartą sudaromas indeksas rodo, kad didėjantis atotrūkis yra ilgalaikio neveikimo pasekmė.

„Daug kalbama apie dvi Lietuvas, tačiau rodikliai rodo, kad skirtumai yra ne tik tarp didžiųjų ir mažųjų, bet ir tarp kaimyninių, panašaus dydžio savivaldybių. Didmiesčio statusas negarantuoja sėkmės, ir atvirkščiai – mažas gyventojų skaičius nereiškia pasmerkimo stagnacijai. Todėl savivaldybių politikai ir administracijų vadovai turi imtis iniciatyvos, nekasdienių ir drąsių sprendimų siekiant pritraukti ir išlaikyti privačias investicijas, kuriančius ir dirbančius gyventojus”, – sako Ž. Šilėnas.

Trumpai:

6 didžiųjų pagal tankį savivaldybių indeksas: 1. Vilniaus m., 2. Klaipėdos m., 3. Kauno m., 4. Šiaulių m., 5. Panevėžio m.
54 mažųjų pagal tankį savivaldybių geriausiųjų penketukas: 1. Klaipėdos r., 2. Kauno r., 3. Palanga, 4. Druskininkai, 5. Mažeikių r.

Savivaldybių indeksą ir daugiau apie Akmenę rasite čia: https://www.llri.lt/tyrimai/lietuvos-savivaldybiu-indeksas-2017
Taip pat indeksas prieinamas šioje nuorodoje:
HTTP://A.LLRI.LT/Lietuvos.savivaldybiu.indeksas.2017.pdf

Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:

• taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
• savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
• mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
• efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
• atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
• savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
• mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

Apie Lietuvos laisvosios rinkos institutą:
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) yra privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, įsteigta 1990 metais. Instituto misija – įtvirtinti individo laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos bei ribotos valdžios idėjas. LLRI atlieka tyrimus reikšmingais ekonomikos ir jos politikos klausimais, rengia įstatymų ir jų projektų ekspertizes, užsiima švietėjiška veikla.

2014 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamas savivaldybių indeksas laimėjo prestižinį „Templeton Freedom Award“ (JAV) apdovanojimą ir 100 tūkst. JAV dolerių premijaą. Tarptautinis apdovanojimas kasmet teikiamas organizacijoms už jų indėlį skatinant konkurenciją ir žmogaus veiklumą.

Kontaktams: Asta Narmontė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė, tel. 8 620 22200, el. Paštas: asta@llri.lt

Naujausi