Lapkričio 02-14 dienomis Klaipėdos valstybinės kolegijos dėstytojai: dr. doc. Andželika Bylaitė-Žakaitienė, lekt. Rima Ežerskienė ir lekt. Jonas Kavaliauskas dalyvavo bendrame su Lietuvių mokykla Vašingtone parengtame projekte-etnokultūrinės kūrybinės dirbtuvės „Baltos lankos, juodos avys, kas išmano, tas jas gano“.
Klaipėdos valstybinės kolegijos dėstytojai pasirinko Lituanistinę šeštadieninę Lietuvių mokyklą Vašingtone, nes tai moderni, mokymosi ateičiai siekius atitinkanti lietuvių mokykla, kiekvieną mokinį rengianti kalbėti lietuviškai, skatinanti atsakomybę už savo žodį, veiklą, ugdanti kūrybingumą, meilę Lietuvai, puoselėjanti savo tautos papročius ir tradicijas. Mokykloje mokoma lietuvių kalbos, literatūros, teksto kūrimo ir analizės, Lietuvos istorijos ir geografijos bei muzikos. Mokiniai dainuoja mokyklos chore ,,Gilė” ir šoka lietuvių liaudies šokių grupėje ,,Eglutė”. Mokyklos bendruomenė dalyvauja Lietuvos organizacijų ir JAV Švietimo tarybos organizuojamuose konkursuose, vaikai laimi prizines vietas. Mokiniai, skatinami tėvų ir mokytojų, kuria, ima interviu, rašo įspūdžius į JAV LB laikraštį „Draugas“. Šiais mokslo metais kartą per mėnesį laikraštyje mokykla leidžia savo „Atžalyną“.
Šio projekto tikslas – organizuoti unikalias kūrybines dirbtuves, kurių metu Lietuvių mokyklos Vašingtone mokytojai bei Klaipėdos valstybinės kolegijos dėstytojai, kultūros darbuotojai tarpusavyje pasidalintų etninės kultūros integracijos į neformalųjį švietimą patirtimi, skatintų lietuvių kilmės vaikus, gyvenančius Virdžinijos valstijose, mokytis lietuvių kalbos, domėtis lietuvių etnine kultūra, iš arčiau pažvelgti į jos įvairovę, interpretacijos galimybes, puoselėti jos tęstinumą ir meilę lietuvių etninei kultūrai bei stiprinti lietuvybę. Šiuo tikslu pasitelkiant įvairius etninio ugdymo būdus bei meninės raiškos priemones praktiniuose užsiėmimuose buvo skatinamas lietuvių vaikų kūrybiškumas, savęs pažinimas, saviraiška, tarpasmeniniai įgūdžiai.
Dr. doc. Andželika Bylaitė-Žakaitienė inicijavo projektą ir parengė jį vainikuojantį renginio scenarijų, atliko organizacinę ir kitas projekto įgyvendinimo funkcijas. Viešnagės Vašingtone metu supažindino visą lietuvių bendruomenę su senovės lietuvių pasaulėžiūra, darbo papročiais ir tradicijomis, liaudies pasakų kilme, J. Basanavičiaus asmenybe ir jos indėliu į lietuviškų pasakų ir kitos lietuvių tautosakos rinkimą. Surengė J. Basanavičiaus lietuviškos pasakos „Apie aukso tiltą“ skaitymo ir iliustracijų konkursą. Konkurse dalyvavo visi Lietuvių mokyklos Vašingtone mokiniai, nors buvo išrinkti nugalėtojai keturiose amžiaus grupėse, tačiau visi auklėtiniai gavo padėkos raštus ir simbolines dovanėles. Už jas nuoširdžiai dėkojame Klaipėdos valstybinės kolegijos Viešųjų ryšių skyriui bei rėmėjams: UAB „Vaiga“ leidyklai, reklamos agentūros „Apunta“ produkcijai „Saldi reklama“.
Lektorė Rima Ežerskienė pravedė praktinius kūrybinius užsiėmimus, kurių metu perteikė pasakas įvairiais kalbinės raiškos būdais, panaudojo onomatopėjos (paukščių balsų bei darbo įrankiais išgaunamų garsų) elementus bei interpretavo lietuvių liaudies pasaką, integruodama muzikinį folklorą; plėtė ir turtino vaikų lietuvių kalbos žodyną vaizdinga leksika, smulkiąja tautosaka (mįslėmis, patarlėmis, greitakalbėmis), tobulino bendravimo lietuvių kalba įgūdžius per kūrybinius užsiėmimus.
Lektorius Jonas Kavaliauskas supažindino su tradicinių lietuvių liaudies muzikos instrumentų įvairove, autentiškomis muzikavimo tradicijomis, mokė pasigaminti bei pagroti piemenų instrumentais (birbynėmis iš šiaudo, nendrėmis, žąsies plunksnomis), taip pat groti terkšle, kleketu, signaliniais ragais, ūžlėmis, kanklėmis ir kt.; mokė šokti tradicinius lietuvių liaudies šokius ir dainuoti tradicines lietuvių liaudies dainas.
Dviejų savaičių edukacinių užsiėmimų rezultatai buvo pristatyti baigiamajame projekto etape – lietuvių bendruomenės rudens vakarojime pagal lietuvių liaudies senąsias tradicijas ir dar vieną J. Basanavičiaus užrašytą lietuvišką pasaką „Kaip vilkas norėjo duonos išsikepti“. Vakarojimas vyko Lietuvių ambasadoje Vašingtone. Susirinko įvairių kartų lietuviai, išeiviai iš Lietuvos po antrojo pasaulinio karo ir jaunos šeimos, atvykusios prieš dešimtmetį. Renginyje vaidino, šoko bei dainavo ir jauni, ir pagyvenę. Malonu buvo klausytis mažųjų mokinukų garsiai skaitomų lietuviškų mįslių, patarlių, matyti žaidžiamus žaidimus, šokamus šokius. Vakarojimas baigėsi, ruginės duonelės „iškepimu“, kuria vaišinosi visi vakarotojai ir vilkas.
Visus vakarojimo dalyvius tą vakarą siejo ne tik Aukštaitijos kepėjų (MB „Velželio duona“) iškepta naminė duonelė, bet ir pokalbiai, prisiminimai apie pokario Lietuvą, šiandieninę Klaipėdą... ir paliktus tėvelius, gimines...
Kelionės į Lietuvą metu neapleido jausmas, jog lietuviškoji bendrystė suartino tolimas šalis – Ameriką ir Lietuvą.

Naujausi