Nors paskutinės vasaros savaitės šiltais orais nelepina, vasariškų džiaugsmų ir skonių išsižadėti nereikia. Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė teigia, kad arbūzų sezonas net ir rudėjant nesibaigia – jie populiarūs išlieka iki pat rugsėjo vidurio.

„Švieži arbūzai mūsų parduotuves pasiekia iš šiltųjų kraštų. Lietuviai arbūzus ypatingai mėgsta ir nors savo pardavimų piką jie pasiekia liepos mėnesį – jų populiarumas nekrenta ir kitais mėnesiais. Arbūzus pirkėjai valgo ir kaip užkandį, juos deda į salotas, derina su įvairiausiais sūriais, netgi kepa ant grilio. Pirkėjams šiuo metu galime pasiūlyti paprastųjų, klasikinių arbūzų iš Ukrainos, besėklių ispaniškų arbūzų bei ypatingo skonio geltonųjų arbūzų, kurie taip pat atkeliauja iš Ispanijos“, – teigia J. Sabaitienė.

Kaip teigia vaisių ir daržovių ekspertė, arbūzai – ne tik saldūs ir gaivūs vaisiai, jie pasižymi ir gerųjų medžiagų gausa. Arbūzuose yra daugybė aminorūgščių. Arbūzo įtraukimas į kasdienį racioną gali sumažinti kraujospūdį, be to jų vartojimas gerina ir širdies, inkstų darbą. Tiek geltonuose, tiek paprastuose arbūzuose yra ir vitaminų A bei C. Ir nors geltonuose arbūzuose randama mažai likopeno – juose gausu beta karoteno, galingo antioksidanto, kuris padeda apsisaugoti nuo vėžio.

Kaip pasakoja J. Sabatienė, geltonieji arbūzai paprastai yra kiek saldesni nei įprasti raudonieji. Šios rūšies arbūzai turi panašų į medaus nektaro skonį, todėl puikiai tinka įvairiausių desertų gamyboje. Įdomu dar ir tai, jog geltonieji arbūzai pasaulyje yra pradėti auginti anksčiau negu raudonieji. Pirmieji geltonieji arbūzai pirmą kartą buvo užauginti Afrikoje prieš maždaug 5 tūkstančius metų, vėliau geltonuosius arbūzus kryžiuojant jie pradėjo darytis vis raudonesni – taip atsirado labiausiai mums pažįstami raudonieji arbūzai.

J. Sabaitienė dalijasi ir dar keliais netikėtais faktais apie arbūzus.

Nesuskaičiuojama nauda sveikatai. Arbūzuose yra net 92 proc. vandens, tačiau valgant arbūzą ne tik yra numalšinamas troškulys, bet ir mažinamas uždeginimis procesas susijęs su astmos susirgimais, be to arbūzo vartojimas mažina diabeto, artrito bei aterosklerozės riziką.

Daugiau nei tūkstantis veislių. Pasaulyje auginama daugiau nei 1200 arbūzų veislių. Daugiausiai arbūzų yra užauginama Kinijoje, antroje vietoje rikiuojasi Iranas, trečioje – Turkija. Na, ir, galiausiai, Indija.

Ne vaisius, o uoga. Nors dažniausiai, dėl savo saldumo arbūzas yra pristatomas kaip vaisius, ištikrųjų tai yra uoga. Jis priklauso cucurbitaceae šeimai, kurią sudaro agurkai bei moliūgai. Šie augalai – ne kas kitas, kaip uogų rūšis vadinama pepos. Visgi, botaniškai tikroms uogoms priskiriamos tik tokios gėrybės, kaip spanguolės arba mėlynės.

Derinamas su sūriais produktais. Izraelyje, Egipte ar Graikijoje saldus arbūzo skonis dažnai derinamas su sūriu fetos sūrio skoniu. Tolimojoje Meksikoje vertinami aštresni arbūzo deriniai – jis valgomas apibarstytas druska ir aitriaisiais pipirais.

Nėra nevalgomos dalies. Kiekviena arbūzo dalis yra valgoma, net sėklos ar žievelės. Arbūzų sėklas galite valgyti džiovintas, daigintas ar skrudintas. Arbūzų sėklose randama itin daug geležies, cinko bei magnio, kurie yra itin naudingi sveikatai. Balkšva arbūzo žievelė, kuri yra prie pat rausvojo minkštimo taip pat valgoma, o jos skonis yra itin panašus į arbūzo pusbrolio – agurko. Ši dalis daugelyje šalių naudojama įvairiausių salotų gamyboje.

Auginami pačių netikėčiausių formų. Japonijoje ūkininkai pastaruosius 40 metų augino kubo formos arbūzus. Tam, kad išgautų norimą formą arbūzus japonai augina į dėžutes panašiose talpose. Tiesa, šioje šalyje prasidėjo ir dar viena, su arbūzais susijusi mada. Juos pradėta auginti netgi širdelės formos.

J. Sabaitienė arbūzais siūlo pasimėgauti namuose bei dalijasi keliais nesudėtingai paruošiamais receptais.

Arbūzo ir vištienos salotos

Jums reikės:

Kelių puodelių kubeliais supjaustyto arbūzo

Puodelio balzaminio acto

Vištienos krūtinėlės

Žiupsnelio druskos

Žiupsnelio pipirų

Šlakelio alyvuogių aliejaus

Saujos susmulkinto pelėsinio sūrio

Saujos susmulkintų migdolo riešutų

Saujos špinatų

Pagaminimas:

Į nedidelį puodą supilkite balzamiko actą ir jį užvirkite. Sumažinkite ugnį ir  pavirkite apie 15-20 minučių, kol actas pavirs į sirupą. Tuo tarpu iki vidutinės kaitros įkaitintoje kepsninėje iškepkite vištieną: krūtinėlę pabarstykite druska, pipirais, aplakštykite alyvuogių aliejumi ir kepkite iš abiejų pusių tol, kol vištienos vidus taps nebe rausvas. Tuomet leiskite vištienai kelias minutes „pailsėti“ ir supjaustykite ją kubeliais. Galiausiai dideliame inde sumaišykite arbūzą, špinatus, vištieną, sūrį, riešutus ir viską apliekite balzamiko sirupu. Jeigu norite, salotas pašlakstykite alyvuogių aliejumi.

Arbūzų ir mėtų limonadas

Jums reikės:

½ puodelio vandens

½ puodelio cukraus

¼ puodelio mėtų lapų

Pusės kilogramo supjaustyto arbūzo

½ puodelio šviežiai spaustų citrinos sulčių

Pagaminimas:

Nedideliame puode sumaišykite vandenį, cukrų ir dalį mėtų lapų. Viską pavirkite ant silpnos ugnies tol, kol ištirps cukrus. Tuomet puodą nuimkite nuo ugnies ir leiskite jam pastovėti. Po 15 minučių išmkite iš puodo mėtų lapelius. Maišytuve sutrinkite arbūzą, citrinos sultis ir dar saujelę šviežių, smulkintų mėtų lapelių. Viską sutrinkite iki vientisos masės ir perkoškite per sietelį. Likusias sultis supilkite į didelį ąsotį, pagal skonį įmaišykite pasigaminto mėtų ir cukraus sirupo. Gautą limonadą įdėkite į šaldytuvą ir leiskite jam atvėsti arba patiekite su ledo kubeliais. Skanaus!

Naujausi