Tyrimai rodo, kad Lietuvoje bent kartą per mėnesį alkoholio vartoja beveik trečdalis 15 -16 metų paauglių. Neramina ir kita tendencija – šalia alkoholio ar vietoje jo populiarėja receptiniai raminamieji vaistai, senosios ir naujosios psichoaktyviosios medžiagos. Su besisvaiginančiais nepilnamečiais neretai susiduria ir vaiko teisių specialistai. Iš Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus gaunamų pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, apie 10 proc. būna susijusių su neblaiviais nepilnamečiais. Tokiais atvejais pagrindinis vaiko teisių gynėjų tikslas būna ištiesti pagalbos ranką į bėdą patekusiam vaikui ir, esant poreikiui, suteikti pagalbą visai jo šeimai.
„Daugiausia pranešimų apie apsvaigusius paauglius gauname iš policijos. Nepaisydami karantino reikalavimų, paaugliai rengia vakarėlius butuose arba sodo nameliuose, garsiai leidžia muziką, kelia triukšmą. Kaimynai neapsikenčia ir iškviečia policiją. Neseniai iš policijos gavome pranešimą apie gatvėje rastą gulintį neblaivų nepilnametį. Jis vos mirtinai nesušąlo. Pranešimų būna ir apie įvykusius konfliktus šeimoje ar net įvykdytus nusikaltimus, kuriuose dalyvavo neblaivūs nepilnamečiai“, – sako Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius.
Pasak jo, apie neblaivius nepilnamečius vaiko teisių gynėjams taip pat neretai praneša ir gydymo įstaigos, į kurias patenka alkoholiu ar kvaišalais apsinuodijusieji. Pasitaiko atvejų, kai ligoninėse gelbėjama neblaivių paauglių gyvybė po bandymo nusižudyti.
„Mūsų, vaiko teisių gynėjų tikslas, ne bausti, o padėti besisvaiginantiems nepilnamečiams. Labai svarbu išsiaiškinti, kodėl vaikai ima vartoti alkoholį ar kitus svaigalus ir suteikti pagalbą tiek vaikams, tiek jų šeimoms, jei yra tokia būtinybė“, – pabrėžė G. Batulevičius.


Statistika nedžiugina

2019 metais atlikto alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) duomenimis, bent kartą per pastarąsias 30 dienų iki apklausos alkoholį prisipažino vartoję 27 proc. Lietuvos 15-16 amžiaus mokinių, bent kartą gyvenime alkoholio ragavo 79 proc. visų šios amžiaus grupės mokinių. Alkoholio vartojimo tarp Lietuvos mokinių rodikliai gerėjo po piko 2003 metais, kai 98 proc. moksleivių pripažino, kad bent kartą gyvenime vartojo alkoholio, o 77 proc. pripažino, kad alkoholį gėrė per 30 dienų iki apklausos.

2019 metų ESPAD tyrimo duomenimis, 19 proc. Lietuvos mokinių bent 1-2 kartus per savo gyvenimą buvo bandę kokių nors nelegalių psichoaktyvių medžiagų. Lietuvoje šis rodiklis nežymiai pradėjo mažėti nuo 21 proc. 2011 m. iki 19 proc. 2019 m.
Nepaisant šiokių tokių teigiamų tendencijų, statistika nedžiugina. Nerimą kelia nauji reiškiniai – receptinių vaistų ir naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas. Lietuvoje kas penktas ESPAD tyrimo dalyvis nurodė, kad bent kartą gyvenime yra vartojęs raminamųjų ar migdomųjų vaistų, nepaskyrus gydytojui. Dažniau vartoja merginos.
Vis didesnį rūpestį kelia kitos psichoaktyviosios medžiagos. Lietuvoje 5,6 proc. ESPAD tyrimo dalyvių nurodė, kad vartojo naująsias psichoaktyviąsias medžiagas, 4,3 proc. - sintetinius kanabinoidus, 0,9 proc. – sintetinius katinonus.


Kai kuriems nepilnamečiams spėja išsivystyti ir priklausomybės

Per 2020 metus Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius susidūrė su šešiais nepilnamečiais, kurių požymius specialistai linkę įvardinti kaip priklausomybes.
„Vartojačių nepilnamečių sutinkame nuolat, tačiau tokių, kuriems vartojimas jau sukėlė ilgalaikių pasekmių pasitaiko rečiau. 2020 metais mūsų skyriaus specialistai susidūrė su keturiais jaunuoliais, kurie vartojo marihuaną ir amfetaminus ir viena mergina vartojusia amfetaminus ir receptinius vaistus, visi jie turėjo stipriai išreikštų priklausomybių bruožų. Nors tvirtinti, kad jie tikrai turi priklausomybę mes negalime. Taip pat susidūrėme su vienu jaunuoliu, kuris yra galimai priklausomas nuo kompiuterinių žaidimų“, – sakė Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus priklausomybės ligų specialistas psichologas Liudas Vincentas Sinkevičius.
Specialistas patvirtino savo darbo praktikoje susiduriantis su tendencijomis, kurias nurodo ir minėta statistika – tarp nepilnamečių mažėja alkoholio vartojimo ir daugėja psichoaktyvių medžiagų (marihuanos, amfetaminų), receptinių raminamųjų vaistų ir naujųjų psichoaktyvių medžiagų.
Pasak L. V. Sinkevičiaus dėl jauno amžiaus priklausomybės nepilnamečiams dažniausiai būna nespėjusios susiformuoti, yra formavimosi etape.
„Per 2020 metus Vilniaus mieste teko stebėti tik vieną jaunuolį, kuris atitinka visus priklausomybės nuo marihuanos diagnostinius kriterijus ir jau buvo gydytas keliose ligoninėse bei Respublikinio priklausomybės ligų centro stacionare“, – sakė L. V. Sinkevičius, kartu pabrėždamas, kad visų psichoaktyvių mežiagų vartojimas yra pavojingas žmogui, ypač augančiam organizmui.
„Priklausomybė susiformuoja ne visiems, kurie pavartojo kažkokias medžiagas. Manoma, jog pagrindiniai priklausomybės susiformavimą lemiantys veiksniai yra genetinis polinkis, pradėjimas vartoti jauname amžiuje, t.y. iki maždaug 20 metų, kuomet smegenų sistema dar tik vystosi. Taip pat ne mažiau svarbūs yra besivystantys psichikos sutrikimai, kurių simptomus „padeda“ reguliuoti psichoaktyvios medžiagos ar alkoholis. Kiti turintys svarią įtaką veiksniai yra psichologiniai trauminiai patyrimai, neigiamos vaikystės patirtys ir prasta socialinė aplinka“, – apie nepilnamečių svaiginimosi priežastis sako L. V. Sinkevičius.
Pasak specialisto, patys nepilnamečiai dažniausiai įvardija, kad svaiginimuisi juos pastūmėjo draugų įtaka.


Vaiko teisių gynėjai skuba ištiesti pagalbos ranką

Gavę pranešimą apie neblaivų nepilnametį, vaiko teisių specialistai visų pirma siekia išsiaiškinti priežastis, dėl kurių jis vartoja psichoaktyvias medžiagas. Pirmasis veiksmas – pokalbis su pačius vaiku. Į tokius atvejus vaiko teisių gynėjai turi sureaguoti per šešias valandas.
„Jei vaikas gydomas ligoninėje, paskambiname į ligoninę, pasiteiraujame kokia jo sveikata, ar galime pakalbinti. Nuvažiuojame, išklausome vaiko nuomonę. Tada kalbamės su tėvais, kodėl jų manymu taip atsitiko, ištiriame vaiko socialinę aplinką. Tada pereinama prie nuodugnios vaiko situacijos vertinimo, kreipiamės informacijos į ugdymo, gydymo įstaigas ir kitas institucijas, kurios mums gali suteikti svarbios informacijos apie vaiko padėtį“, – sako L. V. Sinkevičius.
Jei nustatoma, kad rizikos veiksnių, dėl kurių vaikas svaiginasi, yra šeimoje, pagalba teikiama visai šeimai. Taikoma atvejo vadyba ir savivaldybės rūpesčiu teikiamos kompleksinės paslaugos. Pasak specialistų, didesnė dalis besisvaiginančių nepilnamečių būna iš probleminių šeimų, todėl neretai pagalba būna reikalinga visai šeimai. Priklausomai nuo esamų rizikos veiksnių, kartu su savivaldybe bei kitomis institucijomis vaikų tėvams siūlomi pozityvios tėvystės kursai, kuriuose mokoma teisingai auklėti vaiką, taip pat psichologo, psichoterapeuto konsultacijos, kuriose padedama vaiko tėvams suvokti savo elgesį, jo pasekmes sau pačiam ir aplinkiniams. Jei išaiškėja, kad tėvai turi žalingų įpročių, yra priklausomi nuo alkoholio, psichoaktyvių medžiagų, jiems siūloma kreiptis į priklausomybės ligų gydymo centrus, lankyti gydymo programas.
„Svarbu paminėti, jog visuomet ieškome specializuotų psichologų, dirbančių su kopriklausomybe, su kuria susiduria šių vaikų tėvai, kadangi šiose situacijose efektyviausia pagalba vaikui gali būti tada, kai ir tėvai keičia savo mąstymą bei elgesį“, – sako L. V. Sinkevičius.
Šeimai taip pat siūlomos šeimos terapeuto konsultacijos, kuriose stengiamasi atkurti tėvų ir vaikų ryšį, pasitikėjimą, mokoma naujų bendravimo formų, auklėjimo būdų.
Socialiniai darbuotojai dažnai lankosi šeimoje, tikrina, ar tėvai sprendžia turimas problemas, ar keičia savo gyvenimo būdą, ar gerina gyvenimo sąlygas vaikams.
Vaiko teisių gynėjų veiksmai, susidūrus su neblaiviais nepilnamečiais
1. Specialistai vertina kokias konkrečiai medžiagas vartoja, kokius kiekius bei kokiu dažnumu yra vartojama, t.y. ar tai vienetiniai atvejai ar sisteminis vartojimas. Pagal tai vertinama ar yra poreikis siūlyti kreiptis dėl išsamesnio psichiatro ar klinikinio psichologo vertinimo.
2. Esant poreikiui, yra ieškoma galimybių suteikti individualią pagalbą, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, tokius kaip amžius, motyvacija, gyvenamoji vieta, gretutiniai sutrikimai ir panašiai.
3. Tuo pačiu mobiliosios komandos specialistai kreipia tėvus, susiduriančius su kopriklausomybe, priimti psichologų, psichoedukacinių grupių ar AL-ANON grupių pagalbą, siekiant keisti visos šeimos funkcionavimo modelį, tokiu būdu netiesiogiai padedant su priklausomybės formavimusi susiduriančiam nepilnamečiui.


Trūksta paslaugų besisvaiginantiems nepilnamečiams

Pasak vaiko teisių specialistų, Vilniaus mieste labai trūksta specializuotų paslaugų alkoholį ir kitus svaigalus vartojantiems nepilnamečiams.
„Paaugliams prieinama pagalba yra labai ribota, praktiškai vienintelė vieta yra Respublikiniame priklausomybės ligų centre esantys vaikų ir jaunimo reabilitacijų skyriai. Labai retais atvejais kreipiame vaikus stacionariam gydymui. Dažniausiai stengiamės atrasti priežastis dėl kurių vaikai pradėjo vartoti ir ieškome specializuotų psichologų, kurie galėtų dirbti su vaiku“, – sako L. V. Sinkevičius.
Pasak vaiko teisių gynėjų, Vilniaus mieste labai trūksta tiek stacionarinio, tiek ambulatorinio pobūdžio paslaugų 13 – 18 metų vaikams, vartojantiems alkoholį ar psichoaktyvias medžiagas. Taip pat trūksta psichologų, psichoterapeutų ir kitų specialistų, besispecializuojančių dirbant su šia amžiaus grupe.
Priklausomybės ligų specialistas psichologas L. V. Sinkevičius pataria tėvams kaip atpažinti, kad vaikai galimai svaiginasi ir kaip elgtis
1. Atkreipti dėmesį į vaikų elgesio pakitimus, tokius kaip padidėjęs agresyvumas arba apatiškumas, mieguistumas, sutrikusi mityba, vengimas lankyti ugdymo įstaigą ar popamokines veiklas, didėjantis grynųjų pinigų poreikis arba atvirkščiai – gavimas pinigų ar daiktų neaiškiomis aplinkybėmis, iš neaiškių asmenų, įsiskolinimai draugams, daiktų pardavinėjimas, vagystės iš namų, manipuliavimas ir melavimas.
2. Tėvams pastebėjus minėtus požymius, identifikavus galimą vartojimą, siūloma kreiptis į specializuotus psichologus, dirbančius išskirtinai su priklausomybės ligomis, o sudėtingais atvejais kreiptis į Respublikinį priklausomybės ligų centrą.

Naujausi