Naujieji metai – puikus laikas imtis seniai planuotų pokyčių. Kasmet žmonės pasižada daugybę dalykų, kurių sieks naujaisiais metais, tačiau pasauliniai tyrimai rodo, kad vos 8 proc. apklaustųjų tuos pažadus įgyvendina. Gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit sako, kad vieną dažniausių tikslų – maitintis sveikatai palankiai – įgyvendinti visai nesunku, jeigu žinosite vos kelis pagrindinius principus.

Sveikatai palanki mityba nereiškia, kad privalėsite save griežtai riboti, numesite daug svorio ar turėsite atsisakyti mėgstamų patiekalų. Gydytojos dietologės dr. R. Petereit teigimu, priešingai – tai daugiau susiję su geresne savijauta, padidėjusiu energijos kiekiu ir gera nuotaika. Tad nereikėtų galvoti, kad sveikai maitintis labai sudėtinga. Anot jos, svarbu atlikti keletą svarbių žingsnių – susidaryti aiškų planą, kaip sieksite šio tikslo, ir suprasti kodėl.

„Be jokios abejonės, valgymo planas padės jums sveikiau maitintis ir nenukrypti nuo tikslo. Reguliari ir subalansuota kasdienė mityba apsaugo nuo netikėto alkio jausmo, padeda išvengti pagundų, pagerina medžiagų apykaitą ir padeda išlikti energingam“, – sako dr. R. Petereit ir priduria, kad planuoti savaitės valgiaraštį visai paprasta – tereikia apgalvoti, kokius produktus norite įtraukti į savo racioną. Svarbiausia pasidomėti, kurie produktai organizmui būtini, o kurie – žalingi. Kas kartą parduotuvėje renkantis produktą, reikia atkreipti dėmesį ir į jo sudėtį.

Produktų sudėtis – raktas į sveikesnę mitybą

Norint sveikatai palankiai maitintis ir aprūpinti organizmą visomis reikalingomis medžiagomis, labai svarbu užtikrinti maisto produktų įvairovę ir atkreipti dėmesį į jų šviežumą bei kokybę. Visavertė mityba turėtų būti neatsiejama nuo daržovių, vaisių, sveikų grūdų, pieno produktų, mėsos, žuvies ar kiaušinių. Šiuose produktuose yra svarbių maisto medžiagų: baltymų, riebalų ir angliavandenių.

„Būtinai į mitybos racioną įtraukite grūdų su skaidulinėmis medžiagomis. Nesvarbu, ar pasirinksite duoną, traputį, grikius ar miltus. Svarbiausia, kad sudėtyje būtų kuo daugiau skaidulinių medžiagų, o cukraus – kuo mažiau. Suaugusiam žmogui rekomenduojama iki 25 g per dieną, t. y. apie penkis arbatinius šaukštelius cukraus. Visgi, Lietuvoje vienas žmogus statistiškai suvartoja apie 96 g, arba 25 arbatinius šaukštelius, cukraus“, – teigia gydytoja dietologė.

Dr. R. Petereit aiškina, kad skaidulinės medžiagos yra nevirškinamas angliavandenis ir jų sveikam suaugusiam žmogui reikėtų suvartoti 25 g per dieną. Skaidulas galima suskirstyti į netirpias vandenyje ir tirpias. Jų gausu grūdinėse kultūrose, tik jos turi būti nesmulkintos, dirbtinai neišvalytos. Jei norite papildyti savo racioną šiomis medžiagomis – rinkitės visagrūdę duoną, vaisius, daržoves, sėklas, riešutus. Maistinės skaidulos yra gerųjų mūsų organizmo bakterijų maistas, valo žarnyną, sumažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Ne veltui šios skaidulinės medžiagos dažnai vadinamos žarnyno šluota.

Duona – visavertės mitybos dalis

Į mitybos racioną labai svarbu įtraukti grūdinės kilmės produktų. Anot medicinos mokslų daktarės, tai gali būti duonos gaminiai, košės ar kiti iš miltų gaminami produktai.

„Kokį produktą pasirinksite, priklausys tik nuo jūsų įpročių. Visgi dažnai pastebiu, kad duoną daugelis žmonių iš savo valgiaraščio nepelnytai išbraukia. Taip yra todėl, kad šį produktą vis dar supa įvairiausi mitai. Manoma, kad tai nesveikas ir netoleruojantiems grūdų žalingas pasirinkimas“, – sako dr. R. Petereit ir priduria, kad toks požiūris išties klaidinantis ir ateina iš paprasčiausio nežinojimo. Lietuvoje skaičiuojama, jog vos 1 proc. Lietuvos gyventojų serga celiakija, dar kai kurie netoleruoja gliuteno, žinoma, yra ir alergiškų grūdo baltymui žmonių.

Anot gydytojos dietologės, grūdai yra vienas reikalingiausių produktų mūsų organizmui. Viso grūdo duonoje randame angliavandenių, kurie padeda užtikrinti energijos kiekį visai dienai. Taip pat duona – jau minėtas skaidulinių medžiagų šaltinis. Išbraukdami grūdus iš savo mitybos raciono, prarandame šias organizmui būtinas medžiagas.

Sveikatai palankesnės duonos įsigyti paprasta

„Renkantis duoną svarbu išstudijuoti jos sudėtį. Duona gera tuomet, kai jos sudėtyje yra kuo daugiau skaidulinių medžiagų ir mažai cukrų. Pirmenybę vertėtų teikti iš visų grūdo dalių miltų iškeptai duonai, nes joje didesnis organizmui naudingų skaidulų kiekis. Atsirinkę tikrai kokybišką ir mūsų skonines savybes atitinkančią duoną, galime sau leisti suvalgyti vieną ar keletą riekelių per dieną“, – sako dr. R. Petereit.

Medicinos mokslų daktarė pabrėžia, kad cukraus, druskos ir skaidulų kiekis mūsų racione ypač svarbus. Ieškantiems sveikesnės duonos rekomenduojama rinktis tokią, kurios sudėtyje yra ne daugiau nei 4 g cukraus šimte gramų, druskos – ne daugiau kaip 0,3 g, o skaidulų kiekis – ne mažesnis nei 6 g.
UAB „Vilniaus duonos“ komercijos direktoriaus Artūro Kokoškino teigimu, vartotojų apklausos atskleidžia, kad daugiau kaip pusė lietuvių atkreipia dėmesį į cukraus kiekį duonoje, ieško produktų su daugiau skaidulų ar sėklų, visagrūdžių miltų. Tai rodo ir kylantys sveikatai palankesnės duonos su mažiau cukrų, daugiau skaidulų, papildytos daržovėmis ir sėklomis, pardavimai – šios rūšies forminės duonos ir porcijinių duonelių parduodama vis daugiau.

„Anksčiau nerasdavome arba rečiau rasdavome bemielės duonos, duonos be glitimo ar duonos, kurios sudėtyje yra daržovių. Šiandien šių rūšių duonos gaminių pasirinkimas yra didesnis, bet pagrindiniu pasirinkimu išlieka ta pati tradicinė duona – su grūdais, daugiau skaidulų arba visagrūdė“, – teigia A. Kokoškinas ir priduria, kad, atsižvelgiant į vartotojų įpročius, planuojama plėsti kvietinių forminių duonų ir porcijinių duonelių asortimentą – pristatyti naujų skonių derinių ir jų sudėtį.

Galiausiai dr. R. Petereit pabrėžia, kad svarbiausia klausytis savo organizmo, aklai nesivadovauti nepatikrintais mitais ir ieškoti būdų, kaip suderinti sveikatai palankią mitybą su savo skoniu. Juk sveikesnė duona gali būti tokia pat skani kaip ir ta, kurioje daugiau cukrų ar konservantų, tereikia pasirinkti.

Naujausi