Baltija audringa ne tik šiandieną. Tokia ji buvo visais laikais. Stipresnė už žmogų laive. Būtent šiai tema lapkričio 9 dieną Lietuvos jūrų muziejus organizuoja tarptautinę konferenciją „Laivas audroje. Istorinis Baltijos jūros kontekstas“, kuria siekiama įvertinti iki šiol neišvengiamų laivų avarijų įtaką Baltijos jūros laivininkystės ir uostų istorinei raidai. Ši konferencija – tai pratęsimas ir apmąstymas temos, kuriai skirta naujausia Lietuvos jūrų muziejaus nuolatinė ekspozicija „Jūrų katastrofos ir Lietuva“. Joje eksponuojamas ne tik šimtametis arklių pajūrio smėliu trauktas gelbėjimo vežimas iš Melnragės gelbėjimo stoties, tačiau ir interaktyviomis priemonėmis pristatomas pasakojimas apie jūroje tykojusius pavojus, mitus apie audras ir istorinę tikrovę, priemones išgyventi jūroje audrą ir didžiausias jūrų nelaimes, siejamas su Klaipėdos ir Lietuvos vardu.
Gelbėjimo valties vežimas į Lietuvos jūrų muziejaus rinkinius pateko prieš kelis dešimtmečius. Laivų gelbėjimo stotys Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje veikė nuo XIX amžiaus. Jos liudijo apie audringus Baltijos vandenis ir sudėtingas laivų įplaukimo į Klaipėdos ir kitus uostus sąlygas.
Konferencijoje didelis dėmesys bus skiriamas šių gelbėjimo stočių tinklo formavimuisi istorinėse Suomijos kunigaikštystės, Rusijos imperijos ir Prūsijos karalystės pakrantėse. Šią temą nagrinėjantys pranešėjai Romaldas Adomavičius (Lietuvos jūrų muziejus, Klaipėda), prof. Antoni Komorowski (Lenkijos karo laivyno akademija, Gdynia), Arto Oll (Estijos jūrų muziejus, Talinas) ir Jarmo Saarinen (Forum Marinum jūreivystės centras, Turku) atskleis skirtingus istorinius kontekstus. Lenkijos Nacionalinio jūrų muziejaus Gdanske direktorius dr. Jerzy Litwin pristatys pranešimą apie laivybos saugumą ir gelbėjimo darbus Gdansko uosto prieigose.
Kita dalis konferencijos pranešimų pasakos apie laivų katastrofas Baltijos jūroje. Dr. Tomasz Neubauer iš Lenkijos karo laivyno akademijos Gdynėje apžvelgs karinių laivų incidentų pietryčių Baltijoje priežastis ir pasekmes. Nepriklausoma tyrėja iš Vokietijos Sabine Kerkau leisis su mumis į jūros dugną ir pasidalins naujausiais laivų, nugrimzdusių po vandeniu šalia Klaipėdos uosto, tyrimais. Pranešėja iš Švedijos Matilda Bengtsson (dizaino studija „Expology“) pristatys povandeninio Baltijos jūros paveldo įmuziejinimo pavyzdį – naujai kuriamą jūrų archeologijos muziejų Stokholme.
Po pranešimų konferencijos dalyvių ir svečių lauks ekskursija po naująją Lietuvos jūrų muziejaus ekspoziciją.

Užsiregistruoti galima iki lapkričio 6 dienos. Nuorodoje – konferencijos programa ir registracijos forma:
https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSfMas27kIkjC6dBt-uDBnCF-AfLaV02zPC9GZVfLkFkNdG4SQ/viewform

Alfonso Mažūno nuotr. iš muziejaus ekspozicijos „Jūrų katastrofos ir Lietuva“
Istorinė nuotrauka – iš Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio

Naujausi