Minint Europos muziejų naktį, Žemaičių kaimo muziejus trečiąjį kartą pakvietė į tradicinę etninę kultūrą puoselėjančią bei regiono išskirtinumą atspindinčią amatų ir kulinarinio paveldo šventę „Žemaitiu gīvastis“. Turintis ambiciją kasmet vis augti renginys šiemet išskirtinis ne tik savo veiklomis, turtinga programa, bet ir gausiai į muziejų plūstančių lankytojų dėmesiu.


Renginys – Žemaičių rašto metams

Šie metai Žemaitijai – ypatingi: švenčiamos pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose jos paminėjimo 805 metų sukaktuvės. Paminėtina ir tai, kad Telšiai bei kitos Žemaitijos savivaldybės 2024-uosius paskelbė žemaitiško rašto metais, siekiant išsaugoti regiono tautinį tapatumą. Projektu „Žemaitiu gīvastis“, prie kurio prisidėjo LR Kultūros ministerija ir Telšių rajono savivaldybė, siekta per įvairias pažintines bei edukacines formas atskleisti etninės kultūros, žemaitiškų tradicijų, kalbos, tautinio kostiumo, kulinarinio paveldo išskirtinumą.

Atvykstančius svečius su muzika ir dainomis prie įėjimo ir užrašo „Ė švėntė“ pasitiko partnerio Telšių kultūros centro folkloro ansamblis „Spigėns“ (vad. Diana Bomblauskienė).

Žemaičių kaimo muziejuje jau bene trečią dešimtmetį yra puoselėjama tradicija gegužės mėnesį suburti bendruomenę Gegužinėms pamaldoms. Žemaitijoje jos dar vadinamos Mojava. Tai – labai bendruomenę vienijanti tradicija, ypatingai populiari kaimuose, miesteliuose, kur artimi ir gerai vienas kitą pažįstantys žmonės, dažnai vakarais, po dienos darbų, rinkdavosi prieš tuo metų laiku žydinčiais augalais išpuoštą Mergelės Marijos atvaizdą ir melsdavosi. Ši tradicija, atėjusi iš katalikiškos Europos, tapo tokia tvirta Žemaitijoje, kad ją galima laikyti viena iš mūsų krašto gyvasties dalių – liaudiškas pamaldumas čia turi gilias ir senas tradicijas. Muziejininkai džiaugiasi, kad visuomet Mojavos giesmių giedojimo Žemaičių kaimo muziejuje iniciatyvą palaikė ir palaiko dvasiškieji ganytojai, todėl Mojavos giesmės neatsiejama renginio „Žemaitiu gīvastis“ dalis, nuo kurios prasidėjo šventė. Giesmes su tikinčiaisiais giedojo Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas, prelatas Juozas Šiurys, kunigas Egidijus Kumža, Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros klebonas Vygintas Gudeliūnas, Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų vargonininkė Ernesta Dargužienė su sūnumi Matu, Marijos mokyklos nariai ir kiti.


Mažųjų kertelė – „Vakū komps“

Bendradarbiaujant su Žemaičių kultūros draugija ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriumi, buvo įkurtos kūrybinės archajinių žaislų gamybos dirbtuvėlės bei jauki žaidimų erdvė šeimoms su vaikais. Panaudojant vien gamtines natūralias medžiagas, vienas už kitas įdomesnes zabuovas rodė tautodailininkai Albertas Martinaitis, Rimantas Gaidukas, Angelė ir Vytautas Raukčiai bei Rasa Žalūdienė. Čia pat gimė ir muzikiniai instrumentai, ir šiaudiniai paukšteliai, ir meškutės iš Šatrijos kalno kūlių. Vaikų kertelė – Žemaičių kultūros draugijos parengto projekto „Žaislai – širdies link“ dalis. Prie iniciatyvos įgyvendinimo prisidėjo Lietuvos kultūros taryba ir Telšių rajono savivaldybė.


Koncertas „Mona numā“

Po giesmių Turtingojo ūkininko sodyboje, šeimyniškai susiburti pakvietė Telšių kultūros centro etnografės Sigitos Dacienės organizuotas koncertas „Mona numā“. Renginį vedė Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas Andrius Dacius su anūke Liucija Bareikyte. Sveikinimo žodį tarė Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus, Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė, įteiktos gėlės projekto vadovei Žemaičių muziejaus „Alka“ kultūrinės komunikacijos specialistei Donatai Kazlauskienei.

Scenoje koncertą daina „Mona bāba ėš Telšiū“ pradėjo Liucija Bareikytė ir Mykolas Ulkštinas, pasirodė Jūratės ir Kęstučio Beržinių šeima, Juventas Radzys, Ernesta Dargužienė su sūnumi Matu, seserys Raminta ir Eglė Ligeikytės, broliai Rapolas ir Mykolas Ulkštinai, Agnė Airošiūtė, Alfonsas Jankauskas, Andrius Jokubauskas ir dukrytė Miglė, Inga Nagytė su krikšto dukra Saule, Sigita Dacienė su dukra Dominyka bei anūkėmis Barbora, Severija ir Liucija, Agnės ir Martyno Miliauskų, Arūno ir Vaidos Gedmantų bei Olios ir Sauliaus šeimos. Šeimų muzikinis vyksmas baigtas finaline daina.


Žemaitėškas kaštavuonės ėr amatā

Įgyvendinant projektą, akcentuota, kad etninės kultūros matymu neapsiribojama vien XIX a. – XX a. laikotarpyje, bet novatoriškai pažvelgiama į laikotarpių suderinamumo dermę, kuomet tam tikri amatai, įnagiai bei kiti etnokultūriniai elementai, atkeliavę iš akmens amžiaus, iš viduramžių ar kito laikotarpio, įsitvirtino XIX a. pab. – XX a. pr. ir išliko iki šių dienų.

Renginyje pirtininkystės tradicijas atskleidė pirtininkė ir aktorė Margarita Bladženauskaitė, prie malūno edukacijas vedė bitininkai „Užpelkių medus“, keramikai Alina ir Algimantas, muilininkas Mindaugas Makutėnas ir „Muilo ūkis“, „Žemaitiu kaštavuoniu“ kiemelyje alų virė „Dundulio“ aludariai, pusmarškonę košę ruošė Sedos kultūros centras, miltinius ir bulvinius kleckus bei šiupinį virė Rūdupių kaimo bendruomenė, šakotį kepė UAB „Kontėna“, čirvinius blynus – Daiva Vaškienė iš Žemaitijos nacionalinio parko, prie kalvės darbavosi kalviai Donatas Liekmanis ir Gintaras Žiauga, žalvarį kalė Vitalijus Praspaliauskas, vidutiniojo ūkininko kieme iš medžio kaukes drožė Antanas Vaškys, odininkystės tradicijas pristatė Arūnas Puškorius, vyko juostelių pynimo edukacija „Susidraugaukime su juostele“, turtingojo sodyboje – žemaitiškų patarlių edukacija, muziejaus teritorijoje arklių kinkiniu vėžino Liudas Augaitis, vakaro koncerte pasirodė grupė „Kitava“, o sezono atidarymo šventę pastiprino Dianos Bomblauskienės organizuoti smagūs „Naktišokiai“ balose su kolektyvais iš Šiaulių, Šilalės, Platelių. Pasirodė Šiaulių Dainų muzikos mokyklos folkloro ansamblis „Vieversėlis“ (vadovas Arūnas Stankus), Šilalės kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Gers smuoks“ (vadovė Ilona Raudonienė), Šilalės kultūros centro Laukuvos kultūros namų vaikų folkloro ansamblis „Dūzginėlis“ (vadovė Olga Jogminienė), muzikantas iš Platelių Adrijus Alminas su pusbroliais Luku, Matu ir pussesere Kotryna Jogminais, Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblio „Salduvė“ kapela (vadovas Darius Daknys).

„Užuomazgų surengti panašaus pobūdžio renginius būta ne sykį, tačiau ankstesnių organizatorių iniciatyvos dėl įvairių pokyčių prarasdavo tąsą ir žemaičiai likdavo be etninių tradicijų pristatymo šventės. Noriu, kad „Žemaitiu gīvastis“ turėtų ilgametę tradiciją, kad šis projektas taptų Žemaičių muziejų „Alka“, Žemaičių kaimo muziejų ir Telšius identifikuojančiu ženklu, tad kaip tikra mama globoja savo vaiką, taip aš sergėsiu žemaičių gyvastis nuo įkyraus kuisio iki nagingiausio amatininko kiekvienų metų trečią gegužės šeštadienį toje pačioje įstabaus grožio erdvėje“, – pažadėjo projekto vadovė Donata Kazlauskienė.

Organizatoriai dėkoja renginio partneriams Telšių kultūros centrui, Žemaičių kultūros draugijai, LTS Tautodailininkų sąjungai, rėmėjams AB „Žemaitijos pienas“, UAB „S. Jurkus ir partneriai“, „313 grupei“, „Plov pas Vovką“, informaciniams rėmėjams „Meška TV“, laikraščiams „Kalvotoji Žemaitija“, „Telšių žinios“, Žemaitijos turizmo informacijos centrui, draugams Telšių priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Telšių orientavimosi sporto klubui „Telšiai“, Telšių „Džiugo“, Žemaitės ir Vincento Borisevičiaus gimnazijoms, savanoriams ir, be abejo, muziejaus darbuotojams!


Žemaičių muziejaus „Alka“ informacija

Naujausi