Burbiškio dvare istorijas pasakoja senoviniai Kalėdų eglutės žaisliukai

El. pašto adresas: zemaitija.lt@gmail.com

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) iki Trijų Karalių eksponuojama paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės žaisliukai“.

Parodoje lankytojai gali apžiūrėti per pusę tūkstančio stiklinių Kalėdų eglutės žaisliukų, pagamintų XX a. 2–9 deš. įvairiose šalyse – Vokietijoje, Latvijoje, Ukrainoje, tuometinėje Čekoslovakijoje ir kitur.

Į parodą žaisliukai atkeliavo iš privačių kolekcijų. Daugiausia – 177 žaisliukus – paskolino kolekcininkė Eglė Litvinaitė-Mogulevičienė. Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorė, parodos kuratorė dr. Laura Prascevičiūtė iš savo kolekcijos atrinko 166 eglutės puošmenas. Paroda suvienijo ir bendruomenę – senų žaisliukų atnešė muziejaus darbuotojai, aplinkiniai gyventojai, ekspoziciją papildė muziejaus fonduose saugomos kalėdinės dekoracijos.
Senieji žaisliukai parodoje papuošė eglutes, dailiai sugulė vitrinose ir taip harmoningai įsiliejo į dvaro erdves, jog atrodo, kad šventėms namus paruošė senieji dvaro šeimininkai. Įvairiaspalviai kankorėžiai, varvekliai, išdidūs paukščiai, stiklo karoliukų žvaigždės, varpeliai, vaisiai, žmonių figūrėlės, regėti ir neregėti gyvūnai tebesaugo švenčių nuotaiką, prisiminimus ir pasakoja lankytojams kalėdinių dekoracijų istoriją.

Manoma, kad spalvoto stiklo burbulų eglutei gamybos idėja 1847 metais kilo neturtingam Laušos (vok. Lauscha) miesto Vokietijoje stiklapūčiui, kurio šeimai to laiko Kalėdų eglės puošmenos – graikiniai riešutai ir cukruoti vaisiai – buvo neįkandamai brangūs.

Europoje Kalėdų eglutė paplito XVIII–XIX a., o per dvarus ir turtingus miestiečius ji atėjo ir į Lietuvą. Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje dvarų eglutės savo puošnumu stebino kiekvieną, kas tik turėjo laimės jas pamatyti. Tarpukariu Kalėdų eglutės jau puoštos mokyklose, įstaigose, miestiečių, turtingesnių valstiečių namuose. Šis paprotys ėmė plisti ir kaimuose, čia žaisliukus dažniausiai žmonės darydavosi patys.

XX a. ketvirtame dešimtmetyje Lietuvos parduotuvėse jau būdavo galima įsigyti labai gražių kalėdinių stiklinių eglutės žaisliukų: angelų, paukštelių, kankorėžių, varpelių, burbulų, karolių ir kitų. Beveik kiekviename to laikotarpio pasakojime apie Kalėdų eglutę užsimenama ir apie žvakutes („liktoriukus“).

Po Antrojo pasaulinio karo Kalėdų eglučių savadarbius žaisliukus pamažu keitė pirktiniai. Kurį laiką dar gyvavo paprotys kartu su pirktiniais žaisliukais kabinti obuolius, saldumynus, ne iš karto nunyko ir rankų darbo puošmenos. Bėgant laikui, Kalėdų eglutės žaisliukai tapo net tik šventinėmis puošmenomis, bet ir kolekcinėmis vertybėmis.

Burbiškio dvare eksponuojama paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės žaisliukai“ – muziejaus šventinio renginių ciklo „Kalėdos dvare“ renginys. Iki 2024 metų sausio 15 dienos lankytojams pristatoma ir dar viena paroda – „Lietuviški kalėdiniai ir naujametiniai atvirukai“, joje eksponuojama per 400 lietuviškų kalėdinių ir naujametinių atvirukų, sukurtų XX a. pr. – XX a. 9 dešimtmetyje. Abi parodas galima aplankyti antradieniais–šeštadieniais nuo 8 iki 17 valandos, įėjimas, įsigijus muziejaus lankytojo bilietą. Daugiau informacijos www.daugyvenesmuziejus.lt.
Šventiškai papuoštas ne tik Burbiškio dvaro vidus, bet ir lauko erdvės, čia žiemiškų potėpių pridėjo ir gamta. Neskubėdami pasigrožėkite kiekvienu kampeliu – kas žino, kur slepiasi šventiniai stebuklai.


Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio informacija
Augustės Labenskytės ir Lauros Prascevičiūtės nuotraukos


  • © 2024 - Visos teisės saugomos.
  • Redakcijos ir publikuojamų straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti.
  • Už autorių pateiktų straipsnių turinį, nuotraukas ir kitą medžiagą redakcija neatsako. Už užsakovų pateiktų skelbimų ir reklamų turinį ir klaidas redakcija neatsako. Galimai užgaulingi, įžeidžiantys ar kitaip šmeižiantys skaitytojų komentarai pastebėjus ištrinami.
  • Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.
  • Susisiekite su redakcija: zemaitija.lt@gmail.com
LT RU EN