Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkė dr. Rasa Pakeltienė pradeda eiti Europos šalių gyvybės mokslų universitetų asociacijos (ICA) generalinės sekretorės pareigas. Džiaugiamės jaunos mokslininkės pasiekimu ir kviečiame skaityti interviu, kuriame dr. R. Pakeltienė pasakoja apie universitetų asociaciją, jos veiklą, atranką į generalinės sekretorės pareigas ir būsimus iššūkius.

Universitetui didelė garbė pasveikinti Jus tapus Europos šalių gyvybės mokslų universitetų asociacijos (ICA) generaline sekretore. Ką Jums asmeniškai ir universiteto bendruomenei reiškia šis pasiekimas?

Dr. Rasa Pakeltienė: Nuoširdžiai dėkoju. Man taip pat didelė garbė užimti šias pareigas ir prisistatyti Vytauto didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) vardu.
ICA vienija ir atstovauja VDU, taip pat kaip ir kitų narių interesus, stiprina ir plėtoja naujas bendradarbiavo formas ir partnerystes. Universitetui ir jo bendruomenei labai svarbu būti šio tinklo dalimi, nes čia atsiveria galimybės naujoms tarpdisciplininėms mokslinėms tyrimų kryptims, tarptautinėms jungtinių ir dvigubo diplomo studijų, stažuočių, doktorantūros ir podoktorantūrinėms studijoms.

Kaip manote, kokia Europos šalių gyvybės mokslų universitetų asociacijos veiklos reikšmė Lietuvos, Europos ir viso pasaulio kontekste?

R. P.: ICA vizija – aukštos kokybės, pripažinti Europos gyvybės mokslų universitetai, kartu atliekantys esminį vaidmenį plėtojant Europos ir pasaulio tvarią bioekonomiką. Siekdama šios vizijos, ICA asociacija stiprina ir palaiko universitetus švietimo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityse, padeda vykdyti sklaidą ir komunikaciją, plėtoti įvairias bendradarbiavimo formas. Narių dėka ICA turi visus reikiamus išteklius, kompetencijas atstovauti bei įtakoti politinių sprendimų priėmimą, prisidėti juos įgyvendinant.

Narystė ICA asociacijoje reikšminga ir dėl aktyvios tinklaveikos. ICA inicijuoja mokslo ir studijų projektus, organizuoja kitus renginius ir įgyvendina iniciatyvas, skatinančias dalytis patirtimi ir žiniomis. Dalyvavimas ICA konferencijose ir seminaruose kuria nevienasmenę naudą asociacijos nariams, taip pat vienija skirtingas akademines bendruomenes.

Platus partnerių tinklas, interaktyvios diskusijos, atstovavimas ir dialogas su plačiąja visuomene, politinių sprendimų priėmėjais, verslo industrijų atstovais padeda sukurti naujas iniciatyvas, projektus ir partnerystes.

Kita svarbi priežastis, dėl kurios ICA veikla svarbi ir reikšminga – tai universitetų bendruomenių interesų atstovavimas Europos Komisijos ir jai pavaldžiose institucijose, komitetuose ir Europiniuose tinkluose. ICA atstovauja savo narių interesus daugelyje asocijuotų tinklų, tokių kaip „Europos agronomų asociacijų konfederacija“ (CEDIA) ir kt., tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip „Kanados Žemės ūkio ir veterinarijos fakultetų asociacija“ (ACFAVM), „Pasaulinė Žemės ūkio ir gyvybės mokslų universitetų asociacijų konfederacija“ (GCHERA), studentų asociacijose, pavyzdžiui, „Tarptautinė žemės ūkio ir susijusių sričių studentų asociacija (IAAS) bei „Tarptautinė miškininkystės srities studentų asociacija“ (IFSA).

Itin reikšminga ir ICA europinė dimensija. ICA organizuoja ir skatina tarptautines, tarpdisciplinines projektines paraiškas, teikia institucijoms narėms svarbią su aukštojo mokslo ir studijų krypčių plėtra susijusią informaciją, prisideda formuluojant gyvybės mokslų universitetų prioritetus Europos aukštojo mokslo ir studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityse.


Gal galite pasidalinti, kaip vyksta atranka į ICA generalinės sekretorės pareigas?

R. P.: Konkursas užimti ICA generalinio sekretoriaus pareigas buvo viešas, skelbtas ICA tinklalapyje ir informacija persiųsta ICA nariams, virš 50 Europos ir kelių Rytų šalių Gyvybės mokslų universitetų.

Norintys dalyvauti konkurse turėjo pateikti savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką. Išsiuntusi dokumentus, jau po kelių dienų sulaukiau laiško – kvietimo dalyvauti pirmajame interviu.

ICA generalinio sekretoriaus kandidatų atrankai buvo sudarytas specialus penkių asmenų komitetas: dalyvavo keturi ICA valdybos nariai – esami ir buvę universitetų rektoriai – ir vienas socialinis partneris.

Interviu buvo nelengvas, truko dvi valandas. Pirmiausiai komitetas paprašė pristatyti savo mokslinio, administracinio ir ypač ekspertinio darbo patirtį įvairiose Europos komisijai pavaldžiose bei atskaitingose institucijose, komitetuose, tinkluose ir darbo grupėse. Po prisistatymo sekė galybė klausimų, dalis dalykinio, kai kurie ir filosofinio bei provokacinio pobūdžio. Tikrino strateginį mąstymą, charakterio ypatybes, dalykinį bendravimą, lankstumą, gebėjimus greitai reaguoti, priimti racionalius sprendimus.

Praėjus savaitei gavau kvietimą į antrąjį susitikimą, kuriame dalyvavo ir ICA prezidentas, Wageningeno universiteto (Olandijoje) rektorius Arthur Mol. Šis interviu buvo trumpesnis, jo metu sužinojau, kad ICA generalinio sekretoriaus pareigas užimti pretendavo keli asmenys, ir kad komisija labai greitai apsisprendė – matyt, pateisinau jų lūkesčius.


Kaip manote, kodėl generalinės sekretorės pareigoms pasirinkta Jūsų kandidatūra?

R. P.: Manau, didžia dalimi dėl to, kad esu gerai susipažinusi su ICA veiklomis ir naujojo laikotarpio strateginiais siekiais. Pusantrų metų, kartu su keturiais ekspertais iš skirtingų Europos šalių gyvybės mokslų universitetų, dirbau specialiai ICA strateginėms gairėms parengti sudarytoje darbo grupėje.

Darbas su ICA tuo metu man buvo visiškai nauja veiklos sritis, nes iki tol apie ICA nieko nežinojau. Gilinausi į visas veiklas iš pagrindų, daug domėjausi, su darbo grupe reguliariai susitikdavome, daug diskutavome, rengėme analizes ir rekomendacijas ICA valdybai.

Šiuo metu yra parengta strategija „ICA Towards 2030“, kuriai įgyvendinti ir buvo pasiūlyta išplėsti sekretoriatą bei jo funkcijas. Matyt, mano žinios ir patirtis dirbant su ICA, įžvalgos, kurios nesvetimos ir pačiai ICA valdybai, turėjo didžiausios įtakos atrankos komitetui apsispręsti. Taip pat įvertintas mano darbas bei narystė Europos komisai pavaldžiose institucijoje ir teminiuose tinkluose.

Dėl asmeninių savybių – esu kupina entuziazmo ir motyvacijos, darbšti ir lengvai bendraujanti. Manau tai pagrindinės mano savybės, kurios galėjo patikti kandidatų atrankos komisijai.


Kokias veiklas ir atsakomybes apima naujosios pareigos?

R. P.: Klasikinės ICA generalinio sekretoriaus funkcijos apima ICA veiklų koordinavimą, pagalbą ICA valdybai ir nuolatinę komunikaciją su dviem ICA valdybos komitetais ir aštuoniais nuolat veikiančiais komitetais. Taip pat kasmetinių ICA renginių organizavimą. Pavyzdžiui, simboliška, bet kasmetinis Europos gyvybės mokslų universitetų rektorių ir dekanų forumas bei generalinė asamblėja, šiemet vyks Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje spalio 19–21 dienomis. Taip pat kasmet yra organizuojama ICA-Edu komiteto konferencija, kuri šių metų gegužę vyks Gento mieste, Belgijoje.

Eidama generalinės sekretorės pareigas, be klasikinių ICA generalinio sekretoriaus funkcijų, būsiu atsakinga ir už naujos strategijos „ICA Towards 2030“ įgyvendinimą, taip pat pirmininkavimą naujai kuriamam komitetui „ICA Europe“, naujos ICA komunikacijos strategijos parengimą ir vykdymą, ICA ir jos komitetų veiklų sklaidą. Viena iš pagrindinių ir svarbiausių mano funkcijų, į kurias dedama daugiausia vilčių, yra ICA žinomumo ir narystės Europos komisijos ir jai pavaldžiose institucijose, kituose Europos institucijose ir teminiuose tinkluose stiprinimas.


Pasidalinkite, kokie iššūkiai laukia ICA generalinės sekretorės pareigose?

R. P.: ICA yra didžiulė organizacija, vienijanti daugybę Europos ir kelių Rytų Šalių gyvybės mokslų universitetų. Į veiklas įsitraukę daug pažangių įvairių sričių mokslininkų ir pedagogų. Kiekvienas ICA komitetas turi savo siekius, nusistovėjusią tvarką, darbo organizavimo kultūrą. Didžiausi iššūkiai bus susiję su naujos strategijos įgyvendinimu, vidine bei išorine komunikacija, susitarimu dėl kryptingų, į naujosios strategijos siekius orientuotų veiklų. Taip pat, iššūkiai laukia vykdant aktyvią viešųjų ryšių kampaniją bei įtraukiant ICA į proaktyvų dialogą su įvairiomis Europos Komisijos institucijomis ir komitetais.

ICA prezidentas visos valdybos vardu yra išreiškęs susirūpinimą ir palaikymą partneriams Ukrainoje, ypač Ukrainos nacionaliniam gyvybės ir aplinkos mokslų universitetui bei Dmytro Tavria valstybiniam Agrotechnologijų universitetui.
ICA rengia akademinės pagalbos paketą nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems dėstytojams, mokslininkams ir studentams. Žinoma, kiekvienas ICA narys taip pat, savo iniciatyvomis prisideda padėdami tiek Ukrainoje studijuojantiems savo šalių studentams, tiek Ukrainos studentams, kurie studijuoja savo šalyje arba kituose Europos universitetuose.


Kokiais patarimais pasidalintumėte ir ko palinkėtumėte kolegomis, dabartiniams studentais, kurie su baltu pavydu stebi Jus ir ateityje norėtų džiaugtis panašiais pasiekimais?

R. P.: Pirmiausiai raginčiau nebijoti bandyti, turėti tikslus ir kryptingai jų siekti. Iš patirties galiu pasakyti, kad kruopščiai atliekami darbai, iniciatyvos, pagarbus ir nuoširdus bendravimas būna pastebėti. Anksčiau ar vėliau tokius žmones prisimena, pakviečia ir situacijos klostosi palankiai.. Taip pat labai svarbu investuoti į save, nes tikriausiai tai vienintelė atsiperkanti investicija. Daug dirbant tenka nemažai paaukoti, tačiau svarbiausia rasti balansą, turėti stiprią palaikymo komandą tiek namie, tiek artimoje darbinėje aplinkoje. To visiems ir linkiu.

Naujausi