Pasaulyje ir Lietuvoje vis garsiau kalbama apie sveiką gyvenseną, rūpinimąsi savo ir aplinkos gerove, draugišką požiūrį į gamtą. Žmonės daugiau dėmesio skiria sveikesnei mitybai, ieško ne tik skanių, bet ir sveikų, vertingų produktų, domisi jų sudėtimi. Pasak specialistų, besikeičiančius žmonių mitybos įpročius geriausiai atspindi kasdien vartojamų maisto produktų, tokių kaip duonos, pasirinkimas.
Duonos gamintojai teigia, kad, remiantis rinkos tyrimų duomenimis, pastaruosius kelerius metus itin kyla ruginės duonos vartojimas. „Vilniaus duonos“ komercijos direktorius Artūras Kokoškinas patvirtina, kad jau ilgą laiką ruginės duonos populiarumas auga, nors kvietinė duona taip pat neužleidžia pozicijų ir išlieka paklausi. Pirkdami kvietinę duoną, lietuviai vis dažniau renkasi sumuštinių duoną, skirtą skrudinti, duoneles ir vis rečiau – batoną. Per pastarąjį dešimtmetį batono populiarumas nuolatos mažėjo, 2019 m. siekė tik penktadalį visos duonos pardavimų.
Žmonės mažina ir toliau mažins angliavandenių vartojimą, todėl daug angliavandenių turinčios duonos valgys mažesnėmis porcijomis. Visagrūdės, mažiau cukraus turinčios duonos vartojimas praėjusiais metais augo, tačiau ne tokiais dideliais tempais, kaip tikėtasi. Palyginus tyrimus ir realius pardavimus, matoma, kad žmonės nori pirkti sveikesnę duoną, domisi ja – net 60 proc. Lietuvos gyventojų teigia atkreipiantys dėmesį, kiek gaminiuose yra cukraus. Tačiau pardavimai rodo, kad pirkėjai taip lengvai neatsisako savo įpročių ir neiškeičia tradicinės į visagrūdę, daugiau skaidulų ir mažiau cukraus turinčią duoną.
Populiarės užkandžiai
Nors senus įpročius pakeisti nėra labai lengva, A. Kokoškinas pastebi, kad skubančioje visuomenėje sparčiai populiarėja užkandžių kultūra ir mažesnės produktų porcijos.
„Anksčiau Lietuvoje tokių maisto produktų buvo palyginti nedaug, o šiuo metu vis didesnius plotus lentynose užima užkandžiams skirti duonos gaminiai – duoniukai, trapučiai, duonelės, lazdelės. Prieš tai valgydavę tik pusryčius, pietus ir vakarienę, dabar žmonės į dienos meniu įtraukia ir tarpinius valgymus, todėl ieško greitai ir patogiai suvalgomų produktų. Populiarėja ir „gatvės maistas“ – tai yra mėsainiams, dešrainiams skirtos bandelės, tortilijos, porcijinės kvietinės ar ruginės duonelės“, – vardija „Vilniaus duonos“ komercijos direktorius ir, atsižvelgdamas į Danijos, Švedijos ir Suomijos pavyzdžius, kur šis duonos segmentas yra labai didelis, prognozuoja, kad jie populiarės ir toliau.
Duonos valgys mažiau, bet sveikiau
Vartotojų pamėgti duonos užkandžiai, porcijinės duonelės patvirtina tendenciją, kuri, pasak eksperto, ateityje dar labiau plis – pirkėjai ieškos mažesnių duonos porcijų, todėl gamintojai stengsis mažinti kepaliukus, pardavinėti duoną mažesniais kiekiais. Tokį poreikį nulemia mažėjančios šeimos, vis dažniau po vieną ar poromis gyvenantys asmenys. Vartojimo mažinimas taip pat atsiliepia renkantis duoną. Žmonės stengiasi pirkti mažiau, kad tikrai spėtų suvalgyti, kad nereikėtų išmesti likusios duonos ir didinti atliekų kiekio.
„Vilniaus duonos“ atstovas taip pat įvardino besikeičiančius mitybos įpročius: „Pirkėjai ieškos duonos rūšių su daugiau skaidulų, baltymų, todėl dar viena 2020 metų prognozė – augs visagrūdės, sėklomis, grūdais praturtintos duonos populiarumas – žmonės labai greit pamėgo saulėgrąžomis, sėklomis ar grūdais paskanintą tiek šviesią, tiek tamsią duoną. Ši tendencija jaučiama ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.“
Daugiau dėmesio gaminių sudėčiai
Dėmesys sveikesniems produktams atneša pokyčius ir į cukraus vartojimą. Pasak A. Kokoškino, nors žmonės stengiasi vartoti mažiau cukraus, pardavimų duomenys rodo, kad duona su sumažintu cukraus kiekiu vis dar nėra labai populiari: „Galbūt žmonės neturi laiko skaityti duonos etikečių, ieškoti gaminių su mažesniu cukraus kiekiu, todėl verta atkreipti dėmesį į pakuotes, pažymėtas žaliojo „Rakto skylutės“ simboliu. Prieš kelerius metus pristatytas simbolis ženklina sveikatai palankesnius duonos gaminius arba kitus maisto produktus su mažiau cukraus, druskos, riebalų ir didesniu skaidulų kiekiu.“
Dar viena sveikesnių mitybos įpročių paskatinta naujiena – daržovėmis ar augalais (angl. plant base) paįvairinta duona. Tačiau pastebima, kad Lietuvoje ši naujovė dar sunkiai skinasi kelią – nors duonos mėgėjai domisi, ragauja daržovėmis paskanintą duoną, tačiau kasdieniam vartojimui labiau renkasi įprastą – ruginę ar kvietinę duoną. Tai patvirtina ir „Vilniaus duonos“ komercijos direktorius, prisiminęs nepasiteisinusį bandymą pirkėjams pasiūlyti įdomesnį produktą - ruginę duoną su burokėliais, kuri neprigijo ir didelio populiarumo nesulaukė.
Pasirinkimus nulemia ir ilgesys praeičiai
Dabartinė suaugusiųjų karta jaučia didelį ilgesį vaikystei, todėl vis dažniau ieško autentiškų, vaikystės prisiminimus žadinančių maisto produktų. Ne veltui sėkmingai auga tradicinės tamsios duonos, kurios receptai nesikeitė dešimtmečius, populiarumas. Kaip pavyzdį specialistas pateikia jau 15 metų nebekepamą „Vilniaus duonos“ „Palangos duoną“, kurios vartojai vis dar ieško lentynose, o neradę dairosi panašių variantų, taip patvirtindami, kad praeities ilgesys nulemia šiandienos pasirinkimus.
Ieškoma aplinkai draugiškų sprendimų
Augantis susirūpinimas ne tik savo sveikata, bet ir aplinkos gerove keičia požiūri į maisto produktų įpakavimą. „Vilniaus duonos“ komercijos direktorius prasitaria, kad duonos gamintojai aktyviai ieško sprendimų, kaip galėtų prisidėti prie saugios, tvaresnės aplinkos, kokias pakuotes galėtų pasiūlyti. „Atsižvelgdami į aplinkosaugos svarbą, mes taip pat mažiname plastikinių pakuočių storį, dydį, domimės aplinkai draugiškesnių pakuočių galimybėmis“, – teigia A. Kokoškinas.

Naujausi