Visuomenės pilietiškumas, policijos, švietimo, gydymo įstaigų aktyvumas leidžia anksčiau nei įvyksta skaudi nelaimė pastebėti skriaudžiamą vaiką. Vaiko teisių apsaugos specialistai reaguoja į kiekvieną pranešimą, individualiai vertina vaiko situaciją ir tik tuomet sprendžia, ar vaikui ir jo šeimai pagalba reikalinga.
Vilniaus apskrityje per 2019 metus viso gauta 2898 pranešimų apie galimą vaiko teisių pažeidimą, iš jų 1479 atvejais nebuvo nustatyta vaiko teisių pažeidimų.

Vilniaus apskrities vaiko teisių gynėjas Mindaugas Miliauskas sakė, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato, jog kiekvienas pilietis ar juridinis asmuo, pamatęs galimą vaiko teisių pažeidimą, privalo informuoti vaiko teisių apsaugos specialistus ar policiją. „Jeigu turima duomenų apie tai, kad prieš vaiką galimai naudojamas psichologinis, fizinis ar seksualinis smurtas, jeigu vaikas yra neprižiūrimas, jeigu pažįstate likusį be tėvų globos nepilnametį, – informuokite vaiko teisių gynėjus. Mes reaguojame į kiekvieną pranešimą, net ir anoniminį, surenkame visą įmanomą informaciją, aiškinamės situaciją, ją vertiname. Ir tik po išsamaus atvejo nagrinėjimo sprendžiame, ar vaikui ir jo šeimai reikalinga pagalba. Apie pusė tokių pranešimų būna rimtas signalas apie šeimai reikalingą pagalbą. Taigi, jūsų pranešimas apie galimai skriaudžiamą vaiką – sveikintinas“, – paaiškino M. Miliauskas.

Ilgalaikė nepriežiūra, fizinės bausmės, žeminimas, patyčios, gąsdinimas sutrikdo normalią vaiko raidą, sveikatą. „Ar galima užauginti savimi pasitikintį asmenį jam kasdien kartojant, kad jis yra nevykėlis ar kaltas dėl problemų šeimoje? Ar įmanoma tikėtis, kad vaikas bus sumanus, jeigu visos jo iniciatyvos buvo sumenkintos? Tikriausiai ne. Tai, ką patiriame vaikystėje, vėliau turi tiesioginės įtakos, kaip mums sekasi megzti santykius, draugauti, dirbti, mokytis, mylėti, auginti savo vaikus. Manome, kad vaiko teisių apsaugos srityje pasieksime geresnių rezultatų, jeigu gebėsime anksti atpažinti šeimas, kurioms reikalinga suteikti psichologinę, socialinę, teisinę ar kitokią pagalbą ir, bendraudami su savivaldybe, ją laiku pasiūlysime“, – kalbėjo Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Silva Lukoševičienė.

Pasak VTAS vedėjos, būna ir tokių atvejų, kai riba tarp to, ar yra vaiko teisų pažeidimas ar ne, labai plona, tačiau pranešti vis tiek reikia. „Geriau dešimt nepasitvirtinusių pranešimų, nei vienas – pasitvirtinęs ir pasibaigęs skausmingai tiek vaikui, tiek šeimai. Negalima tylėti apie vaikui daromą žalą“, – sakė VTAS vedėja S. Lukoševičienė.

Nepasitvirtinęs pranešimas nėra tolygus melagingam

„Kalbant apie vaiko teisių apsaugos sritį, melagingų pranešimų pobūdis yra dvejopas: kai kaimynai ar pažįstami sukonfliktuoja ir, siekdami keršto, praneša apie esą neprižiūrimus vaikus, o dar dažnesnis atvejis, – kai besiskiriantys sutuoktiniai, griebiasi melagingų pranešimų ir kitų įmanomų priemonių, siekdami sau palankaus teismo sprendimo dėl vaiko priežiūros. Tačiau vaikai tikrai neturėtų tapti priemone suaugusiųjų tikslams pasiekti“, – sako VTAS vedėja S. Lukoševičienė.

Pagrindinis elementas, padedantis atskirti, ar pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą yra melagingas – tyčinis elgesys. „Mes reaguojame į kiekvieną pranešimą: susitinkame ir bendraujame su šeima, kuri pranešė, ir su ta šeima bei jos vaikais, apie kurią pranešė. Taigi, melagingi pranešimai trukdo specialistų laiką, kuris galėtų būti skiriamas siekiant padėti toms šeimos ir vaikams, kuriems iš tiesų reikia“, – paaiškino VTAS vedėja.

Pirmą kartą už melagingą ar klaidinantį pranešimą bus taikomas įspėjimas, antrą – piniginė nuobauda. Melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus užtraukia baudą nuo 30 iki 140 eurų.

Naujausi