Ypatingos svarbos jubiliejinę Lietuvos sukaktį minint...

El. pašto adresas: zemaitija.lt@gmail.com
Vietovė: Pagėgių m.

Per gimtąjį kraštą nuskambėjo, nuaidėjo renginiai, skirti Kovo 11-ajai. 2025-ieji ypatingi, nes minimas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-metis. Šiai iškiliai jubiliejinei datai pažymėti Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių filialas 2025 m. kovo 10 d. kvietė kraštiečius į literatūrinę-meninę popietę „Poetizuota ir apdainuota Tėvynė mana – Lietuva!“. Renginys dedikuotas ne tik šiai Lietuvos valstybei itin svarbiai sukakčiai, bet ir Lietuvos vardo dienai, Lietuvių kalbos dienoms, Pasaulinei poezijos dienai bei poeto, dramaturgo, prozininko, vertėjo, visuomenės veikėjo Justino Marcinkevičiaus 95-osioms gimimo metinėms paminėti.
„Baisu būtų, Lietuva, pametus tave iš akių – kaip vaikystėje turgaus aikštėj ar per atlaidus Prienų bažnyčios šventoriuj baltą motinos galvą perkeline skarele...“ – šiuo fragmentu iš poeto Justino Marcinkevičiaus prozos kūrinio „Vienintelė žemė“ popietę pradėjo pagėgiškė literatė Bernarda Ežerskienė. Kas gi daugiau apie kalbą, poeziją ir jos kūrėjus galėtų žinoti daugiau negu ilgametė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja..? Džiugu, jog esama tokių šviesių, gražiomis ir prasmingomis, visą gyvenimą besitęsiančiomis veiklomis Lietuvos gerbūvį stiprinančių žmonių kaip gerb. p. Bernarda.

Stoniškių bibliotekos bibliotekininkė Zofija Genutienė trumpai priminė tas sunkias, įtampos kupinas 1990 metų kovo dienas, kuomet buvo pasirašytas Aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Prisiminta apie daugybę žmonių, susirinkusių prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo palaikyti tautos išrinktųjų liaudies dainomis ir skandavimais apie nepriklausomybę. Vėliau sekė ekonominė blokada, skaudūs 1991-ųjų sausio įvykiai...

Kartu su atgimimu, tautiškumu visada norisi prisiminti ir poetą Justiną Marcinkevičių. Sąjūdžio pradžios laikas poetui buvo pats aktyviausias ir laimingiausias. Būdamas harmoningos, vienijančios prigimties, savo kūryba bei kalbomis Justinas Marcinkevičius stengėsi įtvirtinti žmonių sąmonėje supratimą apie tautą, kalbą, gamtą, gyvenimo būdą. Kas tikra, giliai įauga, išlieka... Bibliotekininkė trumpai apžvelgė poeto biografijos ir kūrybos bruožus.

Renginyje dalyvavo Vydūno viešosios bibliotekos Knygų skaitytojų klubo nariai: Bernarda Ežerskienė, Virginija Macienė ir Osvaldas Armonas. Bernarda daug pasakojo apie Justino Marcinkevičiaus kūrybą. Virginija mintinai deklamavo poeto eiles. Osvaldas padainavo tris šio tautos dainiaus sukurtas dainas: „Laisvė“, „Lopšinė gimtinei ir motinai“ bei „Tai gražiai mane augino“. Eiliuotos kūrybos apie Lietuvą skaitymai baigti Bernardos Ežerskienės raiškiai skaitytu pedagogės Aldonos Kruopytės eilėraščiu „Sakmė apie gimtąją kalbą“ ir lietuvių literatūros klasiko Bernardo Brazdžionio eiliuotu kūriniu „Mano protėvių žemė“.

Antrojoje popietės dalyje pristatyta šilgališkės Liudmilos Merkelienės rankdarbių paroda „Deimantinių mozaikų vizijos“. Renginio dalyvių nuomone, šiai kraštietės kūrybai reikia ypatingo kruopštumo ir didelės kantrybės. Spalvingus paveikslus kurianti miela, kukli Liudmila vieną iš jų padovanojo bibliotekininkei. Pagėgių savivaldybės administracijos Stoniškių seniūnijos seniūnė Dalia Alkimavičienė, sveikindama parodos autorę ir linkėdama sėkmingų darbų, įteikė jai gėlių.
Visi susirinkusieji buvo pakviesti puodeliui arbatos, toliau pratęsiant pokalbį apie taip branginamą Lietuvą, kūrybą ir poeziją...


Zofija Genutienė,
Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos
Stoniškių filialo bibliotekininkė

Nuotraukų autorės – Zofija Genutienė ir Gražina Stančaitienė.


  • © 2025 - Visos teisės saugomos.
  • Redakcijos ir publikuojamų straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti.
  • Už autorių pateiktų straipsnių turinį, nuotraukas ir kitą medžiagą redakcija neatsako. Už užsakovų pateiktų skelbimų ir reklamų turinį ir klaidas redakcija neatsako. Galimai užgaulingi, įžeidžiantys ar kitaip šmeižiantys skaitytojų komentarai pastebėjus ištrinami.
  • Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.
  • Susisiekite su redakcija: zemaitija.lt@gmail.com
LT RU EN