Kaip gyvename, ką valgome ar kokiais žalingais įpročiais nuodijame savo organizmą puikiai atspindi kepenys. Mūsų šalyje vis dar gajus mitas, kad labiausiai kepenis „ėda“ vaistai, tačiau statistika rodo ką kita. Lietuvoje viena opiausių problemų – alkoholinė kepenų liga, taip pat – nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NASKL), kurią lemia nutukimas, metabolinis sindromas ir padidėjęs kraujospūdis, kasmet nustatoma 6 tūkst. moterų ir 4,6 tūkst. vyrų. Tuo metu neatsakingas vaistų vartojimas, kai nesilaikoma gydytojo nurodymų, kasmet sukelia kiek daugiau nei 1 tūkst. ūminio kepenų nepakankamumo atvejų. Taigi, kas iš tiesų labiausiai kenkia mūsų kepenims?

Kepenys, atliekančios daugelį gyvybiškai svarbių procesų, neturi skausmo receptorių, todėl pajusti, kad jos pažeistos – nėra paprasta. Vis ūminius kepenų pažeidimus išduoda tamsus šlapimas, pageltę akių obuoliai, silpnumas, lėtinius pažeidimus – odos pageltimas, o štai skysčių kaupimasis kojose jau gali perspėti apie kepenų cirozę.

Nutukę žmonės turi daug didesnę riziką susirgti kepenų ligomis, pavyzdžiui jau minėta NASKL. Blogiausia, kad suriebėjus kepenims vystosi itin pavojinga būklė – kepenų cirozė ir tokiu atveju vienintelė išeitis gali būti donoro kepenų persodinimas. Kita sunki, kepenis pažeidžianti liga – hepatitas. Lietuvos higienos instituto duomenimis, hepatitai B ir C yra pagrindinė priežastis, lemianti 78 proc. visų kepenų vėžio susirgimų pasaulyje.

Taigi, didžiausi kepenis žalojantys veiksniai yra:

• Alkoholis. Higienos instituto duomenimis, pernai alkoholine kepenų liga susirgo 2457 asmenys, mirė – 225, o nuo fibrozės ir cirozės mirė net 406 žmonės. Alkoholio vartojimas sumažina kepenų pajėgumą pašalinti toksinus iš organizmo, nes kepenų veikla yra sutelkiama į alkoholio „filtravimą“. Atsiranda galimybė kepenims suriebėti ir jų uždegimui, o to pasekmė – kepenų cirozė. Sergant šia liga kepenys nustoja veikti, jų ląstelės žūsta, atkuriant jas įvyksta mutacija, sukelianti vėžį.

• Nutukimas ir nesubalansuota mityba. Valgant riebų, nesveiką maistą dideliais kiekiais, kepenyse ima kauptis riebalų perteklius. Tai apsunkina kepenis ir jos suserga NASKL. Sveikos kepenys padeda perdirbti ir sureguliuoti cukraus bei riebalų kiekį kraujyje, tačiau dėl nutukimo kepenys yra apkraunamos per daug, todėl pradeda kaupti riebalų perteklių savo ląstelėse. Tokie procesai iššaukia uždegimą, ląstelių pažeidimus. Yra nustatytas ryšys tarp nutukimo, kaip nepriklausomo rizikos faktoriaus, ir NASKL: 90 proc. visų sergančių NASKL turi bent vieną metabolinio sindromo požymį.

• Rūkymas. Šis žalingas įprotis daro netiesioginį poveikį kepenims. Toksiškos cheminės medžiagos, esančios cigarečių dūmuose, pasiekia kepenis ir sukelia stiprų oksidacinį stresą, dėl kurio jos ima gaminti ląsteles žalojančius laisvuosius radikalus. Oksidacinis stresas išprovokuoja fibrozę, kepenys ima gaminti perteklinius randinius audinius. Visos šios cheminės medžiagos ir procesai ilgainiui sutrikdo kepenų funkciją.

• Vaistai. Kepenys skaido toksinus, maisto papildus, taip pat ir vaistus, todėl per didelis ar netinkamas tam tikrų preparatų vartojimas gali kenkti kepenims. Itin kenksmingas gali tapti paracetamolio perdozavimas (10–12 g. per dieną jau kelia riziką) ar šių vaistų vartojimas kartu su alkoholiu. Viena dažniausių klaidų, žalojančių kepenis – paracetamolio gėrimas, stengiantis numalšinti po išgertuvių ūžiančią galvą. O štai populiarus paplitęs mitas apie statinų sukeliamus didelius kepenų pažeidimus, dėl ko pacientai itin dažnai bijo vartoti šiuos vaistus, nėra teisingas. Tyrimai rodo, kad vartojant statinus kepenų pažeidimų pasitaiko vos 1 iš 1 milijono šiais vaistais gydomų pacientų per metus, vadinasi, ne dažniau nei statinais negydomų asmenų.

Gydytojų teigimu, jei žalingų įpročių ar riebaus maisto galima atsisakyti valios pastangomis, tai į vaistų vartojimą reikėtų žiūrėti atidžiau. Vaistus ar jų dozes turėtų nusistatyti ne pats žmogus, bet jį prižiūrintis ar konsultuojantis gydytojas.

Naujausi