Sako, kad mokytojai vasarą ilsisi. Dalinuosi kita žinia: mokytojai vasarą mokosi, jei nori.

Liepos 16-27 dienomis 25 mokytojų grupė iš Alytaus, Kauno, Varėnos, Gargždų, Kėdainių, Papilės dalyvavome seminare-stažuotėje, kurią organizavo Yad Vashem tarptautinė Holokausto studijų mokykla, ICHEIC Švietimo Fondas ir Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Izraelyje, Jeruzalėje esančiame Yad Vashem muziejuje-memoriale, gilinome žinias apie žydų tautos istoriją, kultūrą ir mokėmės, kaip ir ką vaikams kalbėti apie Holokaustą, susipažinome su žydų tradicijomis.

Holokausto tema nėra lengva lietuviams: tenka pripažinti baltaraiščių nusikaltimus. Bet kalbėti reikia. Dėl ko? Patys žydai sako: dėl to, kad nepasikartotų katastrofa. Įstrigo muziejaus mokymo centre „Mąstymas apie praeitį ir ateitį“ skaitykloje – didžiųjų klausimų kambaryje – įvykęs praktinis užsiėmimas, kur interviu forma atsakyta į 17 klausimų, galima atsakymus išklausyti arba perskaityti. Pvz., klausimas: ar galima išlikti žmogumi išgyvenus Holokaustą? Pateikti profesorių, daktarų, rabinų, kitų konfesijų įvairaus rango šventikų atsakymai. Išklausius jų, atėjo suvokimas: ne kaltė svarbesnė, o atsakomybė už tai, kas įvyko. Ir iš tiesų, žydai nelinkę kaltinti. Jie nori, kad mes kalbėtume apie Holokaustą, kad gyva atmintis liudytų tiesą. Tiesa nėra patogi, bet ji turi tik vieną veidą. Ateitis priklauso nuo to, ar tiesą pripažinsime.

Pats Yad Vashem (lietuviškai „Atminties (vardų) išsaugojimas“) muziejus-memorialas įkurtas „Jeruzalės miške“ 1957 metais. Izraelio Kneseto ir pasaulio žydų remiama muziejaus-memorialo veikla įvairialypė: veikia Tarptautinė Holokausto studijų mokykla, Holokausto tyrimo institutas, archyvas ir biblioteka, Meno centras, Holokausto muziejus, Bendruomenių slėnis, Vaikų memorialas, Pasaulio teisuolių sodas ir kt. Akivaizdu, Yad Vashem skirtas ne tik pavieniams lankytojams. Į šį kompleksą renkasi viso pasaulio žurnalistai, mokytojai ir studijuoja Izraelio valstybės, žydų kultūros, religijos, katastrofos istoriją. Holokausto istorija yra kaip privalomas kursas pradedantiems tarnauti Izraelio kariuomenėje, tad sutikome daug uniformuotų jaunuolių, nesiskiriančių su ginklais nei muziejuje, nei miesto gatvėse. Sutikome muziejuje-institute kitų valstybių mokytojų (tuo pat metu stažuotė vyko Prancūzijos, Vokietijos, Italijos pedagogams). Mūsų grupės vadovė Ingrida Vilkienė, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Švietimo programų koordinatorė, sekretoriato vadovo pavaduotoja, sakė, kad tokius seminarus-stažuotes Lietuvos pedagogams organizuoja nuo 2003 metų. Įdirbis yra, tad vykusios paskaitos, diskusijos buvo labai įdomios, puikiai suplanuotos ir mums aktualios, naudingos, padėsiančios mokiniams atskleisti žydų bendruomenių gyvenimo būdą, antisemitizmo bei Holokausto istoriją. Gavome patarimų, kokio amžiaus vaikams ir kaip reikėtų kalbėti apie katastrofą. Parsivežėme metodinės medžiagos. Paskaitas mums skaitė ne tik Yad Vashem‘e dirbantieji, bet buvo pakviesti lektoriai iš Haifos, Bar-Ilanos universitetų.

Patyrėme, kad Yad Vashem‘e esame mokomi atminti – įamžinti – visos žydų tautos likimą. Juk sakoma: kol tauta prisimena savo istoriją, ji yra gyva. Žydų tauta buvo žiauriai paaukota, tad dabar esame kviečiami padėti jai išlikti gyvai. Mielai pasidalinčiau seminaro-stažuotės patyrimu su neabejingais žydų tautos likimui.

Nuotraukos: Pasaulio teisuolių sode prie Onai Šimaitei skirto saldymečio. Lietuvos mokytojų grupė Tel Avive, susitikime su Lietuvos ambasadoriumi Edminu Bagdonu.



Kristina Dorofėjienė,
Papilės Simono Daukanto gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja


šaltinis: https://akmene.lt/naujienos/mokemes-izraelyje/695

Naujausi