Šį trečiadienį Vyriausybė svarstys sudėtinių vaistinių preparatų kainodaros pakeitimus, dėl kurių Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidos padidėtų 2,7 mln. Eur, o beveik pusė milijono pacientų būtų apribota galimybė gydytis kompensuojamaisiais vaistais. Siūlomą naują tvarką kritikuoja tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tiek Konkurencijos taryba, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija nekreipia į tai dėmesio.
Vyriausybė nemato sudėtinių vaistų naudos, nors jų vartojimas galėtų dar labiau mažinti mirtingumą
Pasak Vaistų gamintojų asociacijos (VGA) direktorės Rasos Bričkienės, sudėtinių vaistų deriniai Europoje naudojami pakankamai seniai, tačiau deriniai su statinais, padedančiais reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, – inovatyvus sprendimas. Tokie deriniai, užkertantys kelią nuo širdies ir kraujotakos ligų (ŠKL) mirčių, jau yra kompensuojami Slovėnijoje, Čekijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Portugalijoje. Vis daugiau šalių įžvelgia gydymo režimo naudą ir vaistus įtraukia į kompensuojamųjų vaistų sąrašus.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia įtvirtinti pacientams nepalankią sudėtinių vaistų kompensavimo tvarką – juos kompensuoti ne pagal atskiras sudedamąsias dalis, kas yra normali praktika Europos valstybėse. Tokie teisės aktų pakeitimai sumažintų gydymo sudėtiniais vaistų prieinamumą. SAM argumentuoja, kad skaičiuojant konkretaus sudėtinio vaistinio preparato bazinę kainą būtų pridedami tik vienas didmeninės prekybos antkainis ir vienas mažmeninės prekybos antkainis, tačiau sudėtiniams vaistiniams preparatams ir dabar yra taikomas tik vienas antkainis. VGA atstovė įžvelgia ne tik nenorą išklausyti vaistų gamintojus, remtis kitų šalių praktika, tačiau ir apskritai pasigenda teigiamo požiūrio į sudėtinius vaistus.
„Keista tai, kad nenorima įžvelgti sudėtinių vaistų naudos, kuri yra akivaizdi. Tokios gydymo priemonės kaip statinai, padedantys reguliuoti cholesterolio kiekį, vakcinos ar vaistai osteoporozei gydyti yra nekaltai nuvertintos. Taip, šie medikamentai nemažina skausmo, nepagydo nuo vėžio, tačiau tyliai atlieka savo darbą – padeda pacientams nugyventi daugiau kokybiškų gyvenimo metų.“, – teigia R. Bričkienė.
Pasak VGA direktorės, sudėtinių vaistų vartojimas skatinamas visame pasaulyje – tai rekomenduojama ir Europos kardiologų draugijos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairėse. Kuo mažesnis suvartojamų tablečių skaičius, tuo didesnė tikimybė, kad pacientas nenutrauks gydymo. Nors tiek medikų, tiek mokslininkų bendruomenės statinus įvardija kaip vienintelį vaistą, padedantį kontroliuoti padidėjusį „blogojo“ cholesterolio ir taip sumažinti mirties riziką, tačiau pacientai dažnai nutraukia gydymą, nes nepajaučia didelio skirtumo, o širdies priepuolių rizika pacientams, kurie nutraukia gydymą statinais, yra tris kartus didesnė nei tiems, kurie reguliariai vartoja vaistus.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, sudėtinius vaistus, skirtus širdies ir kraujotakos ligoms, vartoja apie 435 tūkst. pacientų. VGA skaičiuoja, kad jeigu visiškai neliktų sudėtinių vaistų, valstybei tai kainuotų apie 6,3 mln. Eur per metus, jei neliktų bent 30 proc. sudėtinių vaistų ir pacientai vartotų vaistus kaip atskiras dalis, valstybė turėtų atseikėti iš biudžeto papildomai 2,7 mln. Eur. o tai pakeistų net 100 000 gyventojų įpročius.
Kuo svarbūs sudėtiniai vaistai?
Vadovaujantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 55,4 proc. gyventojų miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. ŠKL yra dažniausia mirties priežastis ir tarp darbingo amžiaus (16–64 m.) gyventojų. 2018 metais Lietuvoje nuo išeminės širdies ligos mirė apie 1 392 darbingo amžiaus žmonės.
2018 metų ataskaitoje „Health at a glance“ Ekonominio bendradarbiavimo ir Plėtros organizacija nurodo, kad koreguojant rizikos veiksnius galima išvengti daugiau nei trijų ketvirtadalių minėtų mirčių – svarbu ne tik ankstyva ŠKL ligų diagnostika, bet ir tinkamas gydymas bei prevencija. Prevencinės priemonės apima sveiką gyvenimo būdą ir dviejų pagrindinių ligų – hipertenzijos ir dislipidemijos – gydymą. Pacientai, tinkamai vartojantys vaistus, Europos mastu padėtų išvengti 200 000 mirčių ir leistų sutaupytų apie 125 mlrd. Eur valstybės lėšų gydymui. Racionalus vaistų paskyrimas ir vartojimas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių pasiekiamas gydymo efektyvumas. Mirtingumo rodiklis, sergančiųjų diabetu ar širdies ir kraujagyslių ligomis yra dvigubai mažesnis tų, kurie laikosi gydytojo paskirto medikamentų naudojimo.
„Vaistus vartojantys pacientai sumoka daugiausia priemokų pirkdami atskirus vaistus, ilgalaikio Vyriausybės požiūrio į širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją nėra, o dabar užsimota pakeisti ir sudėtinių vaistų kompensavimo sąlygas. Užtikrinus tinkamą kompensavimo mechanizmą sudėtiniams inovatyviems vaistams, galintiems padėti spręsti ŠKL mirtingumo problemą ir pailginti paciento gyvenimą, mažėtų pacientų priemokos, būtų mažinamas išgeriamų tablečių kiekis ir – svarbiausia – būtų geriau laikomasi gydymo režimo, didėtų ligą valdančių pacientų kiekis“, – teigia R. Bričkienė