Gruodžio 12–13 dienomis Telšių rajono bendruomenių, Dalyvaujamojo biudžeto 2023 m. Telšių rajono savivaldybėje projektų teikėjai, seniūnijų bei Savivaldybės administracijos atstovai dalyvavo Latvijoje vykusiuose mokymuose „Edukacinių erdvių ir atviros bendruomenės kūrimas – Latvijos geroji patirtis“. Susipažinti su Rygos miesto ir Jelgavos savivaldybės gerąja patirtimi kuriant gyventojų įsitraukimo į miesto, savivaldybės veiklas kartu su mokymų dalyviais vyko ir Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus.

Dvi dienas trukusių susitikimų metu diskutuota apie bendruomenių vaidmenį kuriant rajono visuomeninį ir socialinį gyvenimą, susipažinta su Latvijos gerąja patirtimi įgyvendinant vietinius bei tarptautinius projektus, dalintasi patirtimi įtraukiant visuomenę į valdžios sprendimų priėmimą, su kokiais iššūkiais susiduriama, kokių rezultatų pasiekta.

Mokymų metu taip pat aplankytos sėkmingai Latvijoje veikiančios švietimo, kultūros bei turizmo įstaigos.


Lietuvių kalba privaloma

Pirmoji mokymų diena prasidėjo Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje. Susitikime mokyklos direktorė Jolanta Nagle bei jos pavaduotojas Rolandas Žalnierius pasidalijo ugdymo įstaigos patirtimi. 1991 m. atidaryta lietuvių mokykla (įkūrėja – gargždiškė Bronislava Aldona Gedvilaitė-Treija) darbą pradėjo turėdama vos 7 mokinius. Tačiau mokyklos puikūs rezultatai ir pasiekimai vidurinę padarė populiarią ne tik tarp lietuvaičių, bet ir tarp latvių. Šiandien Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje mokosi 716 mokinių, dirba 74 pedagogai (iš jų – 10 atvykusių iš Lietuvos), kurie dėsto 50 dalykų, veikia 38 būreliai.

Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, vaikų mokyklose mažėja. Tačiau ši problema Rygos lietuvių vidurinės mokyklos nepalietė. Anaiptol, mokykla 2022 m. išaugo iki 530 mokinių ir savo patalpose nebetilpo. Buvo kreiptasi į Švietimo departamentą, kuris perdavė uždaromos rusų mokyklos patalpas. Kartu su naujomis patalpomis Rygos lietuvių vidurinė mokykla priėmė dar ir per 170 ten besimokiusių rusakalbių mokinių. Taigi, šiandien ugdymo įstaigoje mokosi ir lietuviai, ir latviai, ir rusai. Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorės Jolantos Nagle teigimu, tai buvo tikras iššūkis, mat 2/3 rusakalbių mokinių nesuprato net latvių kalbos, nekalbant apie lietuvių. Tačiau susiliejimas įvyko draugiškai ir šiandien mokykla Rygoje laikoma pavyzdine, kaip galima sklandžiai, be piktumų išspręsti patalpų ir vaikų mažėjimo klausimą.

Nors vidurinėje mokykloje visi mokomieji dalykai dėstomi latvių kalba – lietuvių kalba čia privaloma. Ją vaikai pradeda mokintis jau nuo pradinių klasių ir užskaitoma kaip antra užsienio kalba.

Mokykloje taip pat dėstoma Lietuvos istorija, etnokultūra, švenčiamos visos lietuviškos šventės, puoselėjamos tradicijos. Vyksta glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos mokyklomis. Iš viso Rygos lietuvių vidurinė mokykla, įgyvendindama programą „Draugystės uostas“, yra pasirašiusi 27 bendradarbiavimo sutartis. Taip pat bendradarbiaujama su Lietuvos ambasada bei LR užsienio reikalų ministerija.

Baigusiems Rygos lietuvių vidurinę mokyklą yra skiriami 2 papildomi balai stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas (vienas balas – jei baigęs Rygos lietuvių vidurinę mokyklą, antras balas – jei asmuo turi lietuviškų šaknų).

Telšių rajono savivaldybės meras T. Katkus pakvietė Rygos lietuvių vidurinės mokyklos bendruomenę apsilankyti Telšiuose, susipažinti su mūsų rajono švietimo sistema bei užmegzti draugystę su ugdymo įstaigomis.


Susitikimas Jelgavos savivaldybėje

Jelgavos savivaldybė savo plotu bei gyventojų skaičiumi labai panaši į Telšių. Žiemgalos regione esančios savivaldybės plotas – 1 604 kv. km, gyventojų skaičius – 31 969. Nors savivaldybės centras yra Jelgava, pats Jelgavos miestas į savivaldybės sudėtį neįeina.

Savivaldybę sudaro 16 valsčių – mūsų rajono seniūnijų atitikmuo. Veikia 24 švietimo įstaigos, 3 muzikos ir dailės mokyklos, 14 kultūros centrų, 26 bibliotekos, 7 jaunimo centrai, sporto centras, turintis 16 sporto bazių.

Jelgavos savivaldybės vicemerė Ilze Vitola susitikime su Telšių delegacija pasakojo apie Savivaldybės vykdomą veiklą, su kokiomis problemomis susiduriama, kaip jos sprendžiamos, pasidalijo gerąja tarptautinio bendradarbiavimo, projektų įgyvendinimo, gyventojų įtraukimo į vykdomas veiklas ir kt. patirtimi.

Jelgavos savivaldybė yra pasirašiusi 12-ka bendradarbiavimo sutarčių su Lietuvos savivaldybėmis, 3 – su Rusijos miestais, 2 – su Latvijos ir 1 – su Švedijos.

Nuo 2009 m. Savivaldybė įgyvendino apie 500 tarptautinių projektų, kurių bendra vertė –69 954 421 Eur. Pagrindinės investicijos – į rekreacinių bei turizmo zonų kūrimą, infrastruktūros plėtrą, socialinius projektus.

Kaip ir Lietuva, taip ir Latvija susiduria su demografinėmis problemomis. Mažėjantis vaikų skaičius mokyklose verčia ieškoti priemonių, kaip užpildyti ugdymo įstaigas, kad šios nebūtų uždarytos. Jelgavos savivaldybė rado būdą – iš 24 švietimo įstaigų net 20 buvo akredituotos programoje ERASMUS. Tad tuštėjančias klases padeda užpildyti kitų šalių mokiniai.

Švietimo sistemai Jelgavos savivaldybė skiria 47 proc. savo metinio biudžeto, t. y. apie 38 mln. Eur.

Anot Jelgavos savivaldybės atstovų, labai svarbu ir tai, ką veikia jaunas žmogus laisvalaikiu. Todėl savivaldybėje labai išplėstas jaunimo centrų tinklas, kuris vienija apie 4 000 jaunuolių. Centruose jaunuoliai mokinami naujų įgūdžių, pavyzdžiui, kaip pasiruošti suaugusiųjų gyvenimui, būti paklausiems darbo rinkoje, mokomi kompiuterinio raštingumo, programavimo, savanorystės ir kt.

Taip pat du kartus per mėnesį į Jelgavą suvažiuoja jaunimo atstovai iš kiekvieno valsčiaus. Susitinka su meru, administracijos vadovais bei aptaria jiems rūpimus klausimus. Kiekvienas atstovas kelia savo valsčiaus problemas ir kartu ieškoma sprendimo būdų.

Kalbėdami apie gatvių bei kelių remontus, Jelgavos savivaldybės atstovai pasidžiaugė, jog šiemet jie baigė įgyvendinti net 16 projektų, kurių bendra vertė siekia 500 tūkst. Eur. Keliai tvarkomi prisidedant verslui. Pavyzdžiui, verslininkas ar ūkininkas, kuris nori, jog būtų suremontuotas į jų įmonę ar ūkį vedantis kelias, ne tik prisideda lėšomis, bet ir įsipareigoja įsteigti naujų darbo vietų. Kaip minėta, 2023 m. buvo įgyvendinta 16-ka tokių projektų. Didžiąją dalį remontui reikalingų lėšų skiria Latvijos valstybė, lėšomis prisideda ir Jelgavos savivaldybė, ir patys verslininkai ar ūkininkai.

2025 m. Jelgavos savivaldybė pradės įgyvendinti Dalyvaujamojo biudžeto projektus. Dalyvaujamasis biudžetas yra demokratinis sprendimų priėmimo procesas, kuriame gyventojai dalyvauja rengiant ir priimant savivaldybės arba viešojo sektoriaus organizacijos biudžetą. Kadangi Telšių rajono savivaldybė šiuos projektus sėkmingai įgyvendina jau keletą metų, Telšių rajono savivaldybės meras T. Katkus pakvietė Jelgavos savivaldybės atstovus atvykti į Žemaitijos sostinę ir iš žemaičių pasisemti gerosios patirties.


šaltinis: https://telsiai.lt/naujienos/telsiskiai-dalyvavo-latvijoje-vykusiuose-mokymuose

Naujausi