Šių metų rugsėjį Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys Telšių ješiva atvėrė lankytojams duris kaip muziejinė erdvė, skirta istorinei Telšių žydų bendruomenei pristatyti. Kultūros vertybių registre ilgą laiką rusišku vertiniu „ješibotas“, o ne taisyklingu lietuvišku terminu „ješiva“, vadinamas pastatas – bendruomenės netenkino. Dėl šios priežasties kreiptasi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos (KPD prie KM), kuris Telšių ješivos pavadinimą pakeitė.
Telšius dėl išskirtinio mokslo lygio Telšių ješivoje XIX a. pab. – XX a. pr. galime vadinti ne tik Lietuvos, bet ir Rytų Europos religingų žydų edukacijos ir mokslo centru. Antrojo pasaulinio karo metais, sovietams pirmąsyk okupavus Lietuvą, Telšių ješiva, kaip ir kitos žydų bendruomenės religinės institucijos, buvo uždaryta, tačiau pats ješivos vardas ir mokymosi tradicija perkelta į JAV, kur iki šiol Klivlande tebeveikia Telšių vardą turinti ješiva. Telšių ješivos mokymo metodą taiko ir mokykla Izraelyje.

Žemaičių muziejaus „Alka“ fonde saugomas eksponatas-atvirukas su Telšių ješivos pavadinimu bei Izaoko Alperovičiaus sudaryta Atminties knyga „Telšiai“, kurioje rašoma apie Telšių ješivą. Atminties knyga „Telšiai“ buvo išleista Izraelyje 1984 metais, o 2022 m. jos pagrindu į lietuvių kalbą išversti tekstai ir išleista „Telšiai. Atminties knyga“ (sudarytoja ir mokslinė redaktorė dr. Lara Lempertienė).

Iždinės gatvėje išlikęs pastatas mena ješivos „auksinių laikų“ istoriją, muziejinėje erdvėje pristatomas negausiai išlikęs, tačiau itin reikšmingas Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomas judaikos paveldas: buities daiktai, religiniai reikmenys, dokumentinė medžiaga.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos tyrimų centro vadovė dr. L. Lempertienė atkreipė dėmesį, kad ješibotas – tai pasenusi vartosena, kurios šaltinis – caro administracijos dokumentai, kuriuose be tikrų žinių apie žydų institucijas ješivai buvo taikomas nekorektiškai transkribuotos daugiskaitos formos (hebr. yeshivot reiškia ješivos) pavadinimas: „ешибот“. Ta vartosena nukeliavo ir į kai kuriuos tarpukario Lietuvos dokumentus. Ji visiškai nevartotina šiuolaikinėje judaikoje ir žydų kultūros paveldo išsaugojimo ir sklaidos strategijose. Akcentuotina ir tai, kad žodis „ješiva“ lietuvių kalboje rašomas iš mažosios raidės kaip ir mokykla, bažnyčia ir pan., angliškas terminas taipogi yra „yeshiva“, o ne „ješibotas“.
KPD prie KM 2022 m. Telšių ješivą įsitraukė į apskaitos dokumentacijos rengimo metinį veiklos planą, kurio pagrindu buvo patikslintos pastato vertingosios savybės, atlikta fotofiksacija ir atnaujintas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas ir pateiktas svarstyti KPD prie KM antrajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai.

„Telšių ješivos pastatas atkurtas pagal ikonografinius šaltinius. Po atliktų statinio tvarkybos darbų (2019–2020 m.) Kultūros vertybių registre buvo patikslinti apskaitos duomenys: objekto pavadinimas, vertingosios savybės ir naujai apibrėžtos teritorijos ribos“, – apie priimtą sprendimą informavo KPD prie KM Telšių-Tauragės teritorinio skyriaus vedėja Aurelija Ričkuvienė.
Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė atkreipė dėmesį, kad visame pasaulyje ješivos įvardijamos vienu terminu, tad ne išimtis turėtų būti ir Lietuva: „Džiaugiuosi, kad Kultūros paveldo departamentas priėmė sprendimą dėl termino, kuris, atrodytų, nekeičia esmės. Mano nuomone, istorinių objektų teisingi pavadinimai yra labai reikšmingi dėmenys tautai, siekiančiai išsaugoti identitetą laiko perspektyvoje. Ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste“.

Minėto objekto apskaitos dokumentaciją ir kitą informaciją galima rasti Kultūros vertybių registre (https://kvr.kpd.lt), pavadinimu „Telšių ješivos pastatas“.


Žemaičių muziejaus „Alka“ informacija

Naujausi