Telšiuose suskambo kvietimas į Atmintį, į pagarbą, į sugrąžintą stebuklą – iš griuvėsių krūvos atgimusią istorinę aukštąją rabinų mokyklą – Telšių ješivą. Mieste atverta dar viena muziejinė erdvė – Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys Telšių ješiva: Telšių žydų atminties ekspozicija, kurios vizija: saugoti ir aktualizuoti žydų kultūros paveldą, o kartu su ja ant pastato fasado atidengtas ir paminklas Žydų gelbėtojams: Pasaulio tautų teisuolių atminimo ženklas tiems, kurie gelbėjo, dalijosi paskutiniu duonos kąsniu ir karšta sriuba, o svarbiausia – mylėjo Žmogų.


Atminimo ženklas

Pasaulyje, kuriame vyravo visiškas moralinis nuosmukis, dalis žmonių tiesiog stebėjo, kaip buvo žudomi jų kaimynai žydai. Dalis – bendradarbiavo su nusikaltėliais ar prisidėdavo prie jų naikinimo. Tačiau atsirado ir tokių, kurie parodė drąsą ir aukščiau už viską iškėlė žmogiškumą. Jie šiandien vadinami Pasaulio tautų teisuoliais.

Siekdami prisiminti ir pagerbti Žemaitijos gyventojus, gelbėjusius žydus nacių okupacijos metais, Telšių rajono savivaldybė kartu su Žemaičių muziejumi „Alka“ ir Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetu 2021 metais inicijavo Žydų gelbėtojų atminimui skirtą Pasaulio tautų teisuolių atminimo ženklo atsiradimą. Kūrinio autorius – skulptorius, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto docentas Mindaugas Šimkevičius.

„Atminimo ženklą kūriau lyg savotišką pasakojimą. Tai nėra lyg statiškas akcentas, kurį galėtų skaityti iš vieno taško. Kūrinys išsidėstęs per visą fasadą. Pačią kompoziciją padiktavo pastatas, kur galima matyti vertikaliąją ir horizontaliąją ašis. Horizontaliojoje dalyje atsiranda bronzinės plaketės ir dedikacijos bei tekstas iš Babilono Talmudo, kuris „perrašytas“ šešiose akmens plokštėse žydų gelbėtojams: „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“. Vertikaliąją kūrinio dalį sudaro du meniniai objektai: bronzinis reljefas atvaizduoja kairiąją palto pusę su atlapu ir šešiakampe žvaigždės formos kiauryme širdies plote. Kiek aukščiau – „baltojoje“ trikampėje fasado dalyje matoma iš mažų akmenėlių suilipdyta „Dovydo žvaigždė“ – ano meto vilties, atgimimo bei prisikėlimo ženklas. O taip pat ir neišgyvenusiųjų šviesaus atminimo ženklai – maži spalvoti akmenėliai, susilieję į bendrą žydų tautos kančios, vilties bei atgimimo/prisikėlimo istoriją“, – pristatė Atminimo ženklo autorius.


Prisidėjo rėmėjai

Prieš Atminimo ženklo atidengimo ceremoniją, Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus, sakydamas jautrią kalbą, trumpai apžvelgė Telšių ješivos istoriją, pristatė kūrinį ir akcentavo dar vieno meno ženklo Žemaitijos sostinėje svarbą. Iš mero rankų Žemaičių muziejui „Alka“ atiteko ir išskirtinė dovana – jadas (Toros rodyklė, kuria, skaitant Toros tekstą, vedžiojamos eilutės).

Tam, kad šio ženklo idėja taptų materija, finansinę paramą skyrė Telšių rajono savivaldybė, akcinė bendrovė „Telteksa“, Lietuvos teisininkų draugija, privatūs rėmėjai Miša Jakobas, Rafael Michael, Bela Segal, Larisa Lempertienė ir Romena Kazlauskė.


Telšių ješivos ekspozicija

„Telšių ješiva nėra tik ekspozicija kaip statiškas objektas. Tai yra gyvas istorijos paminklas. Žydiškoji kultūra yra labai svarbi Telšių miesto dalis ir tai, kaip mes šiandien gyvename yra suformuota iš to laikotarpio, kada gyveno didelis procentas žydų bendruomenės narių. Telšių ješiva – šiandien yra pasakojimas apie tai, kas mes esame, kuo buvome ir, tikiuosi, kas mes būsime“, – sakė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė.

Telšių ješivos ekspozicija įrengta remiantis Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejine vertybe – atminties knyga „Telšiai“. Esminiai šio naujo muziejinio objekto momentai: pastato ir eksponuojamų muziejinių vertybių unikalumas, dar ir šiandien pasaulyje gyvas Telšių ješivos studijų metodas bei nesibaigianti žydų istorija, rašyta ir teberašoma visų Telšių apskrityje Holokaustą išgyvenusių bei su šiuo regionu susijusių žmonių prisiminimais.

„Ekspozicija kalba apie gyvenimą. Apie tai, kas vyko Telšiuose tuo metu, kai miestas turėjo vieną svarbiausių aukštųjų mokyklų – Telšių ješivą, apie tai, kokių tradicijų laikėsi Telšių žydų bendruomenė, kaip jie susitikdavo, kaip bendraudavo studentai, dėstytojai, kokios ryškios asmenybės anuomet vaikščiojo Telšių gatvėmis. Pasakojama ir apie tą gyvenimą, kurį gyveno paprasta žydų bendruomenė: apie krautuvininkus, apie vežėjus, apie ritualinius skerdikus, apie tuos dalykus, kurie vieningi ir svarbūs kiekvienam žmogui“, – pristatė lankytojams atvertą erdvę Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorės pavaduotoja Ingrida Vaitiekienė.


Sugrąžinta prarasta istorinė atmintis

„Ši diena – lyg stebuklas, nes aš turiu galimybę sugrįžti į praeitį ir išgirsti apie tai, ką kalbėjo mano senelis ir apie tai, ką kalbėjo mano tėvas. Kai mane pakvietė į Telšių ješivos vidų, aš vos neapsiverkiau: čia taip viskas jauku, graudu, kad neišlieti ašaros šiandieną būtų ypatingai drąsu. Dėkoju visiems telšiškiams, muziejaus darbuotojams už sugrąžintą atmintį ir bent dalelytę to, kas buvo prarasta“, – renginio dieną kalbėjo Telšių miesto Garbės pilietis Miša Jakobas.

Atminimo ženklo ir Telšių žydų atminties ekspozicijos atidarymo iškilmėse dalyvavęs Izraelio ambasadorės Lietuvoje pavaduotojas pirmasis sekretorius Erez Golan pabrėžė, kad kitų kultūrų kuriami įvairūs atminties įprasminimo ženklai žydų tautai turi itin didelę reikšmę: „Daugelyje šalių fokusuojamasi į Holokaustą, kalbama kas nutiko, kiek žmonių buvo nužudyta, kaip ir kur žydų bendruomenė buvo sunaikinta. Bet daug svarbiau yra kalbėti ne tik apie Holokaustą ir tragišką bendruomenės sunaikinimą, tačiau ir apie klestintį žydų gyvenimą iki Holokausto daugelyje Europos miestų, ypatingai Lietuvoje. Taigi mes norime, kad žmonės, kurie gyvena šiandien, žinotų, jog jų tėvai ar seneliai turėjo kaimynus ir draugus – žydus. Kad šie žmonės daugiau sužinotų apie žydų ir lietuvių gyvenimą drauge, tarpusavio ryšius. Apie žydų istoriją, jų gyvenimą: rūbus, tradicijas, religiją. Ir tai nėra vien tik žydų istorija, tai kartu yra Lietuvos ir Europos istorija. Aš manau, kad sužinodami daugiau apie čia gyvenusius žydus, mes sužinome, kokie žmonės tai buvo. Tai padeda suvokti Holokausto tragediją ir geriau suprasti, kodėl taip svarbu kalbėti apie žydų istoriją iki Holokausto ir įamžinti šiuos įvykius“.

Iškilmingame renginyje, atidengiant Atminimo ženklą Pasaulio tautų teisuoliams ir pristatant Telšių ješivą: Telšių žydų atminties ekspoziciją taip pat dalyvavo muziejininkai, kultūros darbuotojai, pedagogai, Lietuvos žydų religinės bendrijos pirmininkas Simas Levinas, Telšių rajono savivaldybės atstovai, Lietuvos tautinių bendrijų pirmininkas Daumantas Levas Todesas, Žemaičių muziejaus „Alka“ į lietuvių kalbą išleistos knygos „Telšiai. Atminties knyga“ ir vienas projekto fundatorių, kuratoriu bei šios iniciatyvos pradininkas Philip Šapiro su žmona Aldona, Telšių Žemaitės dramos teatras direktorius Deividas Rajunčius, Žemaitijos turizmo informacijos centraso direktorius Egidijus Vaškelevičius, Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir kiti svarbūs asmenys, renginį vedė Telšių kultūros centro direktorius Linas Ulkštinas, muzikinę programą atliko pianistė Marta Finkelštein.

Dėl užsakomųjų ekskursijų kolektyvams, klasėms, šeimoms ir dėl salės nuomos renginiams kreiptis el.paštu telsiujesiva@muziejusalka.lt arba tel. +370 600 60 521, daugiau informacijos https://www.muziejusalka.lt/telsiu-jesiva/ .

Telšių ješivos darbo laikas:

I – NEDIRBAME
II – V 9:00-18:00
VI – 9:00-17:00
VII – 10:00-15:00

Nuotraukos Gedo Girdvainio

Žemaičių muziejaus „Alka“ informacija

Naujausi