Įgyvendinant Šiaulių rajono savivaldybės finansuojamą bendruomenės sveikatinimo iniciatyvų skatinimo projektą „Emocinės stiprybės auginimas – sveikatos palaikymas bibliotekoje“, vyksta įvairios edukacinės veiklos, kuriomis siekiama padėti žmonėms ugdyti emocinę stiprybę, sprendžiant su stresu susijusias problemas.
Rugsėjo 19 d. Kairių bibliotekoje vyko paskaita „Stresas – draugas ar priešas“, kurią vedė lektorė Daiva Paulauskienė. Paskaitos metu sužinojome, kaip padėti išgyventi netektį, kaip palaikyti sveiką emocinį balansą, taip pat gavome daug naudingos informacijos apie stresą ir jo įtaką fizinei ir psichologinei sveikatai. Lektorė supažindino su įvairiomis streso rūšimis, pristatė galimus streso šaltinius ir padarinius bei pasidalino praktiniais patarimais, kaip jį valdyti. Tai buvo ypatingai svarbu, atsižvelgiant į pastarojo meto pasaulio įvykius, kurie padarė įtaką daugelio žmonių emocinei būsenai.
Be streso valdymo, paskaitoje buvo nagrinėjama tema, kuri paliečia visų žmonių gyvenimus – netektis. D. Paulauskienė dalinosi patirtimi ir žiniomis, kaip padėti sau ir kitiems per sunkius netekties laikotarpius. Netektis gali būti labai sunki emocinė patirtis, todėl svarbu turėti žinių ir įrankių, kaip su ja susidoroti.
Paskaitos metu buvo pateikta informacija apie tai, kaip žmonės dažnai reaguoja į netektį. Šios reakcijos buvo suskirstytos į keturis etapus:
1) Šokas. Šiame etape žmogus gali elgtis neadekvačiai arba atrodyti, kad iš vis nereaguoja į aplinkinį pasaulį. Šis etapas yra normalus ir gali trukti nuo kelių valandų iki poros savaičių.
2) Atmetimas. Antrame etape žmogus gali sakyti, kad to negali būti, kad visa tai yra tik sapnas. Atmetimo laikotarpis gali trukti iki kelių mėnesių.
3) Priėmimas. Trečiame etape žmogus bando susitaikyti su netektimi, bet kartu gali dar kartą neigti įvykusį faktą. Šis laikotarpis gali tęstis nuo pusės metų iki metų.
4) Pasveikimas. Galiausiai ketvirtame etape žmogus pradeda gyventi toliau nebekamuojamas netekties sielvarto. Šis pasveikimo procesas gali užtrukti kelis metus.
Taip pat buvo svarstoma ir emocinio balanso palaikymo tema. Sužinojome, kad kasdieniniai gyvenimo sprendimai ir įpročiai gali turėti didelę įtaką mūsų emocinei būsenai. Lektorė pateikė praktinius patarimus, kaip prižiūrėti savo emocinę gerovę ir kurti teigiamus įpročius, kurie padeda išlaikyti stabilų emocinį balansą. Labai svarbu nepalikti žmogaus vieno ir pildyti jo reikmes, kalbėtis su juo. Pačiam žmogui naudinga užsiimti pagalba kitiems, turėti trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų, išsikalbėti.
Kitas svarbus aspektas – išlaikyti teigiamų ir neigiamų emocijų balansą. Rekomenduojama, kad šis balansas būtų 3 teigiamos emocijos prieš 1 neigiamą emociją. Teigiamos emocijos padeda žmogui džiaugtis įvairiais dalykais, kurti gerus santykius, pasidalinti rūpesčiais su žmonėmis, dėkoti, mokytis pozityviai mąstyti ir padėti kitiems, o tai prisideda prie emocinės stiprybės ir gerovės.
Ramutė Preimontienė,
Kairių bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė

Naujausi