Prieš devynias dešimtis metų, 1932 metų vasario 16 dieną Birutės g. 30, Telšiuose, išnuomotuose trijuose kambariuose atidarytas muziejus „Alka“. Minint veiklos 90-metį, nuspręsta įamžinti pirmojo muziejaus įkūrimo vietą inicijuojant atminimo lentos atsiradimą ant pirmojo muziejaus pastato.

Idėjai pritarė ir dabartiniai pastato savininkai Aleksiejus ir Liubovė Kelbos bei atminties institucijų atstovai. Atminimo lentą sukūrė ir pagamino skulptorius, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytojas Donatas Repeika. Lentos atidengimo ceremonijos renginį vedė Telšių Žemaitės dramos teatro direktorius Deividas Rajunčius.

Istoriniais faktais apie muziejaus įkūrimą dalinosi istorikė Janina Bucevičė: „Muziejus įkurtas minint 14-ąsiais Valstybės atkūrimo metines. Pradžia buvo kukli, bet mūsų inteligentams skaudėjo širdį matant, kaip nyksta praeities eksponatai ir iškeliauja į kitus kraštus. Įsikūrė trijuose kambarėliuose, bet ta svajonė buvo tokia didelė ir galinga, kad visų bendromis pastangomis jau 1936 m. spalio 4 d. ant Žaliojo kalno buvo pašventintas kertinis akmuo, o po dviejų metų iškilo muziejus. Tai dar nebuvo svajonės pabaiga, nes norėta ir toliau plėstis įkuriant Žemaitijos kaimo muziejų. Nors okupacija trukdė – muziejus išliko. Ir tai yra pavyzdys, kad gali kartais žlugti net ir valstybė, tačiau, jei mes saugosime savo praeitį, savo kultūrą ir istoriją, tauta išliks amžiams. Svarbu paminėti, kad jau atkūrus nepriklausomybę 1990 m., iškilo muziejaus projektas, o šiandien įgyvendinami didžiuliai investiciniai projektai“.

Renginio dieną memorialinę lentą atidengė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorės pavaduotoja Ingrida Vaitiekienė ir Telšių rajono savivaldybės Meras Kęstutis Gusarovas.

„Kai man tenka muziejuje tenka vesti edukacijas arba ekskursijas, aš įprastai kalbu, kad muziejai nuo seniausių laikų atsirado iš žmogaus gražaus noro pasirodyti. Kai Telšiuose kūrėsi muziejus, aiškiai rodo, jog čia buvo ryškus ir tvirtas kultūros žmonių sluoksnis. Ką aš vadinu kultūros žmonėmis? Nebūtinai tuos, kurie dirba kultūros įstaigose. Visus, kurie ateina net lietingą dieną į renginį, visus, kurie padeda kultūrai, kurie ją vartoja, taip pat kuria ir palaiko. Kitas dalykas – jau Telšiuose buvo atsiradusi graži, kilni ambicija turėti savo muziejų, jį įkurti, kalbėti apie Žemaitijos praeitį ir apie šio regiono ypatingumą. Manau, kad su šia gražia ambicija dabartiniai muziejininkai įgyvendina du be galo sudėtingus investicinius projektus, skirtus Žemaičių muziejui „Alka“ atnaujinti“, – kalbėjo I. Vaitiekienė.

Sveikindamas su valstybine švente ir muziejaus „Alka“ 90-ąja sukaktimi, Telšių rajono savivaldybės meras kalbėjo: „Dėkoju muziejaus administracijai už iniciatyvą įprasminant šią vietą. Iš mažų trijų kambarėlių išaugo muziejus į respublikinės reikšmės muziejų, kuris garsina mūsų Žemaitiją ir prisideda prie istorijos išsaugojimo. Yra sakoma, kad tauta, kuri nežino savo praeities, neturės ateities. Būkime vieningi, draugiški ir švęskime gimtadienius kartu – tiek valstybės, tiek muziejaus!

Stiprybės ir ilgiausių metų!“

Atminimo lentą pašventino Telšių vyskupas JE dr. Algirdas Jurevičius (Telšių vyskupija). „Sveikindamas su 90-mečiu noriu padėkoti, kad muziejus prisideda prie sakralinio paveldo išsaugojimo, nes vienas padalinių – šiuo metu tvarkomas Žemaičių vyskupystės muziejus, kuriame yra atvaizduota žemaičių krikščionybės istorija. Laiminu atminimo lentą ir visas Jūsų pastangas!“ – kalbėjo Telšių vyskupas.

Renginyje negalėję dalyvauti Sankt Peterburge gyvenantys namo šeimininkai A. ir L. Kelbos, atsiuntė sveikinimo laišką: „Gavę Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorės prašymą pritarti sumanymui ant pirmojo muziejaus pastato kabinti atminimo lentą, jį mielai ir net džiugiai priėmėme. Esame įsitikinę, kad negalime užmiršti mūsų istorijos įvykių! Šiame pastate prasidėjo „Alkos“ draugijos ir muziejaus veikla, o taip pat su šiuo pastatu yra susiję ir keli mūsų šeimos istorijos faktai. Šį namą 1926 metais pastatė Aleksiejaus proseneliai, Albinas ir Julija Holšanskiai. Dabartinis Birutės g. 30 esantis namas 1941 metais buvo nacionalizuotas okupantų, po karo čia kurį laiką gyveno sovietų karininkai, o 1992 metais Telšių rajono savivaldybės sprendimu pastatas sugrąžintas savininkų įpėdiniams.

Kai pradėjome rūpintis šio namo remontu, jis atrodė panašiai kaip dabar atrodo greta esantis Birutės g. 28 namas: pro plyšius sienose net šunys landžiojo. Daug kas siūlė nieko nedaryti, o tiesiog palaukti, kol ši vadinamoji lūšna nugrius savaime arba sudegs. Tačiau pagarba ir sentimentai protėviams neleido to padaryti.

Seniai jau išėjo Anapilin mūsų probočiai, bočiai ir tėvai, o mūriniai „Alkos“ muziejaus rūmai Masčio ežero pakrantėje ir namas Birutės gatvėje, kur mūsų muziejus prasidėjo, tebestovi ir, tikėkimės, gyvuos dešimtmečiais. Šiandien pakabintos atminimo lentos dėka kiekvienas mūsų miesto gyventojas ar svečias turės galimybę prisiliesti prie vienos svarbesnių Telšių istorijos akimirkų“.

Už pagalbą įgyvendinant iniciatyvą Žemaičių muziejus „Alka“ dėkoja namo savininkams Aleksiejui ir Liubovei Kelboms, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių – Tauragės skyriui, jo vedėjai Aurelijai Ričkuvienei ir vyriausiajai specialistei Loretai Barysienei, atminimo lentos autoriui, skulptoriui, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytojui Donatui Repeikai, Telšių rajono savivaldybei bei administracijos Kultūros ir turizmo skyriui, Kultūros ir meno tarybai, Telšių Žemaitės dramos teatrui, Telšių kultūros centrui.

Atminimo lentos atidengimo ceremonija – tai pirmasis renginys, skirtas muziejaus 90-mečiui įprasminti. Maloniai kviečiame sekti informaciją ir dalyvauti kituose Žemaičių muziejaus „Alka“ 90-mečio renginiuose.


Žemaičių muziejaus „Alka“
Kultūrinės komunikacijos specialistė
Donata Kazlauskienė

Naujausi