Lygiai taip, kaip prieš aštuonias dešimtis metų... Žvarboje, spaudžiant kaulus geliančiam šalčiui, bet išdidžiai. Gruodžio 9-ąją Telšiuose suorganizuotas Holokausto 80-osioms metinėms paminėti skirtas baigiamasi projekto „Atminties kelias“ renginys, prasidėjęs eisena Rainiuose.

Iškilminga eisena

Šis minėjimas yra vienas iš Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti „Atminties kelio“ renginių. Tokios eitynės visoje Lietuvoje rengtos nuo birželio iki gruodžio mėnesio. Baigiamąjį renginių ciklą Telšiuose kartu su komisija organizavo Žemaičių muziejus „Alka“ ir Telšių rajono savivaldybė, partneriai – Viešvėnų seniūnija, Telšių ir Viešvėnų kultūros centrai, Telšių Žemaitės dramos teatras.

Eisenoje rikiavosi dešimtys žmonių, tarp jų garbūs svečiai iš Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Vokietijos ambasadų, žydų tautos atstovai, vietos valdžia ir bendruomenės nariai, Telšių miesto ir rajono mokyklų („Atžalyno“, „Germanto“, „Kranto“, „Ateities“ progimnazijos, Žemaitės gimnazija ir Viešvėnų pagr. mokyklos) mokiniai.

Iškilminga eisena prasidėjo prie Rainių dvarelio – būtent toje vietoje, kur varu suvaryti šimtai
žydų virtinėmis buvo stumiami į savo pražūties vietą – į miškelį vos už pusės kilometro. Pasigirdus hebrajiško rago – šofaro – gausmui, link paminklo pajudėjo „Atminties kelio“ eisena.

Atminties kalbos
„Atminties kelio“ minėjimą pradėti pakviestas Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas. Pasisakyti pakviestas JE Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossef Levy sakė: „Mes dar šiandien matome tų žmonių skaudžius išgyvenimus. Esame skolingi šioms aukoms. Mes privalome nepamiršti ir minėti to paties mokant jaunąją kartą“.

Už nelengvą darbą įgyvendinant ypatingos svarbos programą organizatoriams dėkojo JE Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Lietuvoje Robert Stuart Gilchrist. „Per pastaruosius metus „Atminties kelio“ dėka sužinojome daugiau apie šį skausmingą istorinės praeities tarpsnį. Negalime grįžti laiku atgal, tačiau galime užkirsti kelią šios tragedijos atsikartojimui ir prisiminti pagrindinę pamoką, jog tylėjimas matant netolerantiškus veiksmus kelia pavojų mums visiems. Mūsų atsakas bet kokioms fanatizmo apraiškoms turi būti garsus ir aiškus: neapykantai čia vietos nėra“, – akcentavo R.S. Gilchrist.

JE Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius Matthias Sonn savo kalboje pabrėžė: „Atsakomybės prisiėmimas yra viena svarbiausių mano, kaip Vokietijos ambasadoriaus, pareigų. Tai sunki našta, tačiau ją prisiimu noriai, nes žinau, kad taip svarbu. Prireikė maždaug keturiasdešimties metų uždavinėjant klausimus tėvams ir seneliams, kol mūsų istorinė atsakomybė pagaliau buvo suprasta. Istorinė atsakomybė – kitaip nei kaltė: ji kolektyvinė, ne individuali ir yra amžina. Vokietija atsakomybę už Holokaustą prisiima amžiams“.

Prie paminklo kalbą sakęs Kanados ambasados Laikinasis reikalų patikėtinis Richard Martin Nielsen apgailestavo, kad Holokausto atmintis šiandien yra kritiniame taške, nes daugelis anuomet gyvų atminties liudininkų išeina Amžinybėn, nusinešdami su savimi liudijimus. R. M. Nielsen teigimu, „Atminties kelias“ mums primena, kaip svarbu įsiklausyti į šią istoriją ir jos įrodymo faktus.

„Niekas iš niekur neatsiranda ir niekas niekur nedingsta. Taip ir su žydais, kurie buvo čia išžudyti. Žydai šiuose kraštuose pragyveno apie 600 metų ir niekur jie nedingo. Atmintis apie juos visuomet liks kartu su mumis“, – minėjime kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

„Ant paminklo parašyta 7000. 7000 gyvybių buvo atimta. Kiekvienas iš jų turėjo savo gyvenimą, turėjo savo svajones, turėjo savo vardą. Neatsiejama „Atminties kelio“ tradicija – akmenėliai, ant kurių užrašytas vardas žmogaus, vardas aukos. Mano rankose – akmenėlis su Elijo vardu. Kiek tokių Elijų, Dovydų, Sarų nužudyta čia ir visoje Lietuvoje. Baigėme „Atminties kelio“ minėjimus, kurie vyko pusę metų. Aplankėme daugiau kaip 40 vietų, tad tikiuosi, kad mums pavyko prisibelsti į švietimo ir vietos bendruomenes, kurios atsiliepė į mūsų kvietimą. Grįždami iš šių vietų parsineškime prisiminimus apie šiuos žmones, jų tradicijas, kalbą. Praeities mes negalime pakeisti, bet privalome, kad praeitis keistų mus“, – cituodamas Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę kalbą baigė Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas.

„Esu čia tam, kad padėkočiau neseniai išėjusiam į Amžinybę paskutiniam Telšių žydui – savo tėvui Chaimui, kuris mane kasmet rugsėjo pirmąjį sekmadienį vežėsi į tas vietas, kur guli Telšių ir aplinkinių vietų žydai. Esu tam, kad priminčiau ir prisiminčiau šias aimanas ir ašaras tų sūnų ir dukrų, kurie gulėsi ant ilgo savo tėvų kapo Geruliuose. Čia sunku stovėti, nes žemė sugerta skausmo ir ašarų. Esu čia tam, kad atsakyčiau į klausimą – kaip su tuo gyventi, ogi tai paprastas ir neįkainojamas atsakymas: išmokti mylėti žmogų, būti humanišku, būti ir išlikti visada žmogumi. Svetimo skausmo nebuvo, nėra ir, tikiuosi, niekada nebus“, – kalbą prie paminklo sakė pedagogas, garbingas telšiškis Miša Jakobas, kuris, sugaudus šofaro ragui (pūtė Tadas Daujotas ), baigė minėjimą Kadiš malda (mirusiųjų atminimo malda).

Renginį vedė Telšių kultūros centro direktorius Linas Ulkštinas, muzikinį kūrinį kanklėmis atliko Valda Valužienė.

Prisilietęs prie Telšių ješivos durų rankenos – tampi telšiškiu

Antroji renginio dalis surengta Telšių ješivoje. Programą pradėjo Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studijos SAVI aktoriai (rež. Laimutė Pocevičienė). Susirinkusiems dėkojo Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė: „Žemaičių muziejus „Alka“ įgyvendino projektą, skirtą Telšių žydų bendruomenei ir į lietuvių kalbą neseniai išvertė atminties knygą „Telšiai“. Baugu įsivaizduoti, kas anuomet vyko, jei jau sunku skaityti šią knygą. Tačiau turime atsiminti ne vien skaudžius įvykius, bet ir pristatyti žydų kultūrą, jų gyvenimą čia, Telšiuose. Mes esame atminties institucija ir įsipareigojame tęsti „Atminties kelią“.

Renginyje taip pat kalbėjo JE Izraelio ambasadorius Y. Levy, JE Telšių vyskupas dr. Algirdas Jurevičius, Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės direktorė Vida Montvydaitė, savo dalyvavimu susirinkusius pagerbė LR kultūros ministro patarėjas Sigitas Šliažas.

Kitąmet planuojama, kad ant Telšių ješivos fasado atsiras Pasaulio teisuolių atminimo ženklas, kurį sukūrė ir pirmą vietą konkurse laimėjo skulptorius, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto docentas Mindaugas Šimkevičius. Paskatinamąją piniginę premiją jam įteikė M. Jakobas, kuris taip pat pasidalino prisiminimais apie Telšių žydų gyvenimą ir atskleidė tarp žydų sklandžiusį posakį, kad kartą prisilietęs prie Telšių ješivos durų rankenos – visam laikui telšiškiu tampi.

Renginio metu buvo pristatyta bemaž 20 metų rengta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus Arūno Bubnio rengta knyga „Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais“ (moderatorius R. Račinskas).

Išskirtinio dėmesio sulaukė pirmą kartą Telšių ješivoje eksponuojama paroda „Mozės klajonės. Pradžia“. Ją pristatė parodos mecenatas ir iniciatorius Daumantas Levas Todesas. Parodoje matomi Mozės skulptūros portretai pagal Jakovo Bunkos kurtą skulptūrą ant Jazminų kalno (Platelių sen.). Bunkos įkvėpti menininkai vienijosi bendram tikslui ir, panaudodami skirtingas technikas, leidosi į kūrybinius ieškojimus įgyvendinant Bunkos Mozės portreto interpretacijas. Parodoje „Mozės klajonės. Pradžia“ pristatomi menininkų Adomo Jacovskio, Ewa Polkhe, Solomono Teitelbaumo, Iljos Bereznicko, Raimondo Savicko, Leo Ray, Dimitrij Gutov, Matvei Vaizberg, Algirdo Mikučio, Mindaugo Šnipo, Aleksandros Jacovskytės, Tatjanos Kazimierėnienės, Daivos Kairevičiūtės darbai, taip pat čia eksponuojami E. Polkhe ir S. Teitelbaumo piešiniai.

Renginys baigėsi ansamblio „Klezmer Klangen Vilne“ koncertu.


Žemaičių muziejaus „Alka“ informacija

Naujausi