Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo skyriuje (Radviliškio r.) baigėsi keturis savaitgalius vykęs edukacinių dirbtuvių ciklas, skirtas didžiosioms metų šventėms.
Edukacinių dirbtuvių dalyviai kepė meduolius, kūrė žaislus kalėdinei eglutei, o pastaruosius šeštadienius autentiška Kleboniškių kaimo gryčia virto advento vainikų ir kūčiukų kepimo dirbtuvėmis, pripildytomis kūrybinių idėjų ir šventinės nuotaikos.

Advento dirbtuves vedusi floristė Daiva Baubonienė visiems dalyviams padėjo nusipinti ir pasipuošti išskirtinį – savo vainiką. Eglių šakelės, kankorėžiai, riešutai, kaštonai, giliukai, cinamono lazdelės, džiovinti vaisiai, augalai ir kitos gamtos gėrybės bei floristinės dekoracijos, skoningai sujungtos į visumą, tapo įspūdingais advento vainikais.

Advento vainikas simbolizuoja keturių advento savaičių laikotarpį. Manoma, kad advento vainikas pirmą kartą buvo uždegtas XIX amžiuje Hamburge. Advento vainiko tradicija iš Vakarų į Lietuvą atkeliavo XX amžiaus trečiame dešimtmetyje ir pirmiausia paplito Mažojoje Lietuvoje.
Apskrita vainiko forma simbolizuoja amžinąjį gyvenimą, keturios žvakės – pasaulį ir keturias jo kryptis, taip pat – šviesą, kuri apšvies pasaulį per Kalėdas.

Adventas prasidės jau šį sekmadienį – bus uždegta pirmoji adventinio vainiko žvakė, paskutinė sušvis Kalėdų išvakarėse arba Kalėdų dieną.

Praėjusį savaitgalį Kleboniškių kaimo gryčia pakvipo kūčiukais – edukacines dirbtuves "Šv. Kalėdų belaukiant" vedė muziejaus darbuotojos Genovaitė Prascevičienė ir Marytė Selenienė.
Prieš Kūčias žmonės stengdavosi pabaigti svarbesnius darbus, o Kūčių diena buvo pilna burtų ir magiškų veiksmų. Kiekvienas šeimos narys Kūčių dieną prisidėdavo prie šventės rengimo.
Senovėje būta devynių patiekalų, vėliau imta ruošti dvylikos patiekalų vakarienę (skaičius simbolizavo 12 apaštalų arba 12 mėnesių). Patiekalus gamindavo iš įvairių javų, žirnių, pupų, žuvų, grybų, riešutų, medaus.

Kūčiukai kepami tik Kūčioms. Pasak profesoriaus Liberto Klimkos, kūčiukai (tarmėse vadinami prėskučiais, parpeliukais, barškučiais, prėskieniais, šližikais) senovėje buvo apeiginė duonelė vėlėms. Vėlės neturi kūno, tad duonelė – mažytė. Protėvių daug, todėl ir dubenyje turi būti daug kūčiukų.

Kleboniškių kaimo gryčioje suminkyta kvietinių miltų tešla, paskaninta aguonomis ir supjaustyta mažyčiais gabalėliais, buvo pašauta į krosnį – netrukus ant stalo atkeliavo skarda su jau iškeptais kūčiukais.

Kleboniškių kaime švenčių laukimą lapkričio mėnesį sujungė keturios edukacinės dirbtuvės: "Tradicinių meduolių gamyba ir puošimas, senojo kepėjo amato demonstravimas", "Kalėdinės eglės žaislų gamyba", "Advento vaikino pynimas" ir "Šv. Kalėdų belaukiant".
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Radviliškio rajono savivaldybė.
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio inf.


Nuotraukos – Augustės Labenskytės.

Naujausi