Rugsėjo 29-ąją minima Tarptautinė informavimo apie maisto švaistymą diena, skirta atkreipti dėmesį į maisto švaistymo ir atliekų mažinimo problemą. Pasaulyje kasmet išmetama apie 1,6 mlrd. tonų maisto atliekų, iš jų Lietuvoje – net 100 tūkst. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė sako, kad prie kovos su maisto švaistymu lengvai galime prisidėti kiekvienas, o tam didelių pastangų nereikia – maisto švaistymą sumažinti padės vos kelių kasdienių įpročių pakeitimas.

Skatina sąmoningą vartojimą

„Visoje savo veikloje įgyvendiname sprendimus tvarumo tikslams pasiekti. Norėdami išvengti maisto švaistymo, prieš daugiau kaip dešimtmetį mūsų prekybos tinklas tapo pirmuoju ir didžiausiu „Maisto banko“ rėmėju. Atiduodame visą nespėjamą parduoti maistą, paliekant laiko iki pasibaigiant jo galiojimo terminams jį paskirstyti sunkiau besiverčiantiems gyventojams. Šiai organizacijai perduodame ne tik vaisius, daržoves, duonos bei mėsos gaminius, bet ir ne maisto produktus“, –  teigia V. Budrienė.

Kaip teigia komunikacijos vadovė, prekybos tinklas tarp pirkėjų nuolat skatina ir sąmoningą vartojimą: – „Nuolat raginame žmones iš anksto apgalvoti savo pirkinius, susiplanuoti savaitės meniu, skatiname gaminant maistą pirmiausia nepamiršti panaudoti įvairiausių šaldytuve ar spintelėse esančių maisto likučių ar pirmiausia sunaudoti tuos namuose esančius produktus, kurių galiojimo laikas eina į pabaigą – juk tokiais paprastais būdais prie kovos su maisto švaistymu prisidėti galime kiekvienas“, –  sako V. Budrienė.

Pirkinius planuoti – svarbu

Komunikacijos vadovei pritaria ir Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė. Kalbėdama apie maistą, iššvaistomą šeimos namų ūkiuose, pabrėžia, kad didžiausia to priežastis – netinkamas pirkinių planavimas.

„Dėl netinkamo pirkinių planavimo daug maisto nespėjame suvartoti ir galiausiai jį tiesiog išmetame. Dėliodamiesi pirkinių sąrašą pagalvokite ne tik apie jums reikalingus produktus, bet ir jų kiekį, apgalvokite kiek porcijų gaminsite. Tokiu būdu išvengsite maisto likučių bei tiksliai žinosite ne tik kokių, bet ir kiek produktų reikės įsigyti norint pagaminti konkretų patiekalą“, – kalba V. Juodkazienė.

Anot jos, prieš einant į parduotuvę pirmiausiai reikėtų peržiūrėti šaldytuvo, spintelių turinį, o ruošiant pietus ar vakarienę prioritetą pirmiausiai teikti tiems produktams, kuriems galioti liko mažiausiai laiko. Sudarinėjant pirkinių sąrašą maisto ekspertė rekomenduoja rinktis šviežius produktus. O jų laiku nesunaudojus – užšaldyti.

Likučių – neišmesti

Nemažai maisto susitaupytų gaminant iš įvairiausių likučių. Pasak maisto ekspertės, patiekalų likučius galima panaudoti įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, likusią keptą paukštieną ar žuvį galima pabaigti gaminant įvairias salotas, troškinius su daržovėmis, užkepėles, picas, karštus sumuštinius, tortilijas, suktinukus ir daugybę kitų patiekalų. V. Juodkazienė sako, kad neturėtume išmesti ir sukietėjusio batono ar duonos. Pasak jos, senstančią duoną skanu pakepti aliejuje, o sumalus sukietėjusį batoną gauname džiūvėsėlius.

Visgi, rudenį didžiausias galvos skausmas – kaip geriausiai panaudoti daržo ir sodo gėrybes. Žinoma, puikus ir dažnas įvairiausių gėrybių panaudojimas – jų konservavimas: rauginamas ar marinavimas. Dar vienas puikus daržovių ir vaisių panaudojimo būdas – šviežių sulčių spaudimas. Daržoves lengvai sunaudoti galite ir virdami įvairiausias trintas ar klasikines sriubas, gamindami troškinius bei įvairiausius apkepus, kepdami blynus. Jeigu norite mažiau tradicinio daržovių panaudojimo būdo – jomis galite skaninti japoniškus ryžių dubenėlius: jas derinti su žalia ar apdorota žuvimi, kepta kiauliena, vištiena ar kita mėgstama mėsa. Daržovėmis taip pat galite skaninti ir įvairiausių kruopų ar makaronų patiekalus. Smulkiai supjaustytos ir šiek tiek apkeptos daržovės suteiks puikaus skonio ir omletams ar fritatoms. Visgi, vienas mėgstamiausių lietuvių daržovių panaudojimo būdų – mišrainių gaminimas. Tačiau jeigu tradicinės bulvių ar burokėlių mišrainės – pabodo, maisto ekspertė siūlo rudens derlių panaudoti originaliau ir dalijasi keliais paprastais, tačiau abejingų nepaliksiačiais mišrainių receptais.

Burokėlių, bulvių ir salierų salotos

Jums reikės:

4 vidutinio dydžio burokėlių

4 didelių bulvių

Vidutinio dydžio saliero šaknies

Šlakelio alyvuogių aliejaus

Žiupsnelio druskos ir pipirų

Šaukšto baltojo vyno acto

Šaukšto krienų

Arbatinio šaukštelio garstyčių

Saujos sukapotų šviežių krapų

1/4 puodelio majonezo

1/3 puodelio grietinės

Pagaminimas:

Įkaitinkite orkaitę iki 175 laipsnių. Burokėlius, salierų šaknis ir bulves nulupkite ir supjaustykite kubeliais. Supjaustytas daržoves sudėkite į atskirus kepimo indelius. Viską apšlakstykite aliejumi ir lengvai pagardinti druska bei pipirais. Daržovių indelius uždenkite folija ir kepkite, kol suminkštės (saliero šaknį iškepti trunka apie 30 minučių, bulves apie 40 minučių, o burokėlius – 50 minučių). Daržovėms iškepus išimkite jas iš orkaitės ir leiskite atvėsti. Tuomet nedideliame inde sumaišykite actą, krienus, garstyčias, smulkintus krapus, majonezą ir grietinę. Gautą padažą užpilkite ant paruoštų daržovių ir viską sumaišykite. Jeigu reikia – gautą mišrainę pagardinkite žiupsneliu druskos ir pipirų.

Gaivi pupelių mišrainė

Jums reikės:

Skardinės mėgstamų pupelių

1 puodelio konservuotų kukurūzų

Kubeliais supjaustytos raudonosios paprikos

Puodelio ketvirčiais supjaustytų pomidorų

1 puodelio susmulkinto raudonojo svogūno

½ puodelio smulkiai pjaustytos šviežios kalendros

Šlakelio šviežiai išspaustų žaliųjų citrinų sulčių

¼ puodelio alyvuogių aliejaus

Šlakelio baltojo vyno acto

½ šaukštelio čili miltelių

½ šaukštelio maltų kmynų

½ šaukštelio druskos

Supjaustyto avokado

Pusės puodelio sutrupintos fetos

Pagaminimas:

Supjaustytas daržoves ir susmulkintą fetos sūrį sumaišykite dideliame inde. Tuomet į nedidelį indelį įpilkite aliejaus, acto, citrinos sulčių ir suberkite visus prieskonius – viską suplakite ir supilkite ant paruoštų daržovių. Skanaus!

Naujausi