Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyriuje (Radviliškio r.) atgijo sena kaimo tradicija – vyko linarovio talka „Ir nuroviau žalią liną, ramta tydri žalią liną“.
Gatvinis Kleboniškių kaimas – vienas iš išskirtinių kampelių, kur tebeauginami linai – baltažiedžiai „Snaigiai“ ir mėlynžiedžiai „Kastyčiai“, bei sukviečiantis talkininkus į linarovį.

Talkininkus pasveikino Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Čepononis, su šeima jau antrus metus aktyviai dalyvaujantis linarovyje. Į talką įsijungė jaunimas – rauti linus, statyti gubas mokėsi Šatrijos vyresniųjų skaučių būrelio narės.

Besidarbuodami talkininkai sužinojo apie linų rovimo papročius, tradicijas. Muziejaus darbuotojai pamokė, kaip linus rauti, kaip surišti į saujas, sustatyti į gubas, kaip nubraukti linų galvenas, išminti ir iššukuoti linų pluoštą bei pakloti stiebelius pievoje, kad lietus išmerktų.

Linarovio darbus palengvino dainingas Pakruojo kultūros centro Rozalimo skyriaus folkloro ansamblis „Sedula“, vadovaujamas Vytauto Krikščiūno. Skambant smagioms dainoms, darbas sekėsi puikiai ir neprailgo.

Po talkos kaimas pakvipo gardžiais pietumis – muziejininkai talkininkams paruošė vaišių: troškinio, obuolių pyrago, žolelių arbatos. Po sočių pietų renginio dalyviai dar nesiskirstė – smagiai pašoko kartu su ansambliečiais etnografinius ratelius.

Įprastai kaimo gyvenime linarovis likdavo paskutinis iš vasaros darbų. Lino gyvenimo pradžia ir pabaiga, svarbiausieji etapai būdavo pažymimi apeigomis. Kol linai tampa audiniu, reikia įdėti daug triūso – darbus palengvindavo talkos.

Po vienkiemių reformos gatvinių rėžinių kaimų tradicija – talkos – ėmė nykti, todėl Kleboniškių kaime muziejininkai stengiasi šią tradiciją atkurti ir perduoti. Pirmasis linarovis Kleboniškių kaimo buities skyriuje vyko praėjusiais metais.

Linarovis „Ir nuroviau žalią liną, ramta tydri žalią liną“ yra projekto „Kasdieniniai ir šventiniai darbai bei amatai Kleboniškių kaimo buities muziejuje“ renginys. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.


Nuotraukos – Lauros Prascevičiūtės ir Augustės Labenskytės.
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio informacija

Naujausi