Kalvotas ir legendomis apsuptas Telšių kraštas gali didžiuotis savo istorija, unikaliomis mažosios architektūros skulptūromis bei meno objektais. Nedidelis, jaukus, apraizgytas mažytėmis gatvelėmis palei Masčio ežerą besidriekiantis Telšių senamiestis – vienas iš 7 saugomų architektūrinio paveldo senamiesčių Lietuvoje. 1791 m. gruodžio 6 d. Telšiams suteiktos Magdeburgo teisės bei miesto herbas, tad šiemet Žemaitijos sostinė švęs savo 226-ąjį gimtadienį. Apie miesto bei rajono pokyčius, naujausius projektus ir skatinamą verslą kalbamės su Telšių rajono savivaldybės meru Petru Kuizinu.
– Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiemet Telšių rajonas šalyje užima ketvirtą vietą pagal vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio rodiklius. Kaip manote, kieno tai nuopelnas?
– Kaip matote, šalyje atliekami tyrimai rodo, jog nuosekliai dirbdami ir progresyviai mąstydami einame tinkama kryptimi. Nors nedarbo lygis, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išliko nepakitęs – 7,7 proc., – Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo net 4 proc., neto – 3,4 proc. Šalies mastu esame ketvirti ir mus lenkia tik didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Šis nuopelnas vienareikšmiškai – visos Telšių miesto ir rajono bendruomenės. Gerus rezultatus lemia kalbėjimas ir susikalbėjimas. Jau keletą metų iš eilės žengiame koja kojon su permainomis: planuodami darbus, koncentruojamės į gyvenamosios aplinkos gerinimą.
– Nuolat deklaruojama, kad reikiamą rezultatą pasiekti galima tik dirbant komandinį darbą ir nuolatinėmis derybomis. Ar Telšių rajonas tuo gali pasigirti?
– Įmonių, įstaigų ir organizacijų efektyvus valdymas yra vienas kertinių šiuolaikinio viešojo sektoriaus iššūkių. Telšių rajono savivaldybė, pasitelkdama diplomatines priemones, didina savivaldybės konkurencingumą ir patrauklumą, stengiasi užtikrinti subalansuotą teritorijos ir infrastruktūros plėtrą. Miestas ir rajonas pats nepasistato, reikalingas įdirbis, todėl nuolatinės derybos, susitikimai su valstybinių institucijų bei verslo įmonių vadovais bei Vyriausybės atstovų vizitai į Telšius nelieka be pėdsako. Nenutrūkstantis ilgametis diplomatinis darbas duoda rezultatų. Šiame darbe – nemažas mūsų telšiškio Seimo nario Valentino Bukausko indėlis.
Nesant komandinio darbo, mažai turėsime naudos, tad jis ypač svarbus. Neatsargūs ir neapgalvoti žingsniai rajonui tik pakenks, todėl viliuosi, kad rajonas tempo nemažins ir per likusius šios kadencijos darbo metus pasieks dar aukštesnių rezultatų.
– Koks Telšių rajono savivaldybės indėlis dėl sotesnio verslininkų „derliaus stalo“?
– Kol kas nepadėtas taškas dėl Motorizuotosios pėstininkų brigados atkėlimo į Telšius, derybos tęsiasi. Buvusį karinį miestelį pagal planą ketinama pritaikyti pramonei, o karininkams įkurdinti žvalgomasi vietos ne pačiame mieste, bet rajone.
Geri savivaldos ir verslo santykiai į miestą traukia modernias technologijas, kuriamos naujos darbo vietos. Verslui skatinti rajone skiriamos lengvatos. Smulkaus ir vidutinio verslo paramos programa Telšių rajono savivaldybėje veikia nebe pirmus metus, yra suteikiama kompensacija įmonės steigimo kaštams ir bankinėms palūkanoms.
Užmegzti bendradarbiavimo ryšiai su Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmais. Atstovaudami savo nariams, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai padeda regiono ūkio subjektams plėsti tarptautinius ekonominius ryšius su užsienio partneriais, didinti prekių eksportą ir lietuviškų prekių patekimą į užsienio rinkas, pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. Didelis dėmesys skiriamas palankiai verslui aplinkai kurti regione, verslumui skatinti ir socialiniam dialogui stiprinti. Jei rajono verslininkai pritartų idėjai steigti Telšiuose Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų struktūrinį padalinį, tai būtų naudinga ir rajonui, ir verslui.
– Pristatykite aktualiausias rajono verslo naujienas.
Labai stengiamės pritraukti verslininkus iš kitų rajonų, iš užsienio. Ypatingai iš miestų partnerių, su kuriais jau užmegztas bendradarbiavimo ryšys. Telšiais susidomėjo vokiečiai, vasario mėnesį laukiame verslininkų delegacijos iš Vokietijos, Šteinfurto srities, su kuriais bus pradėtos diplomatinės derybos verslui įkurdinti.
Tikriausiai ne vienas telšiškis ar rajono gyventojas Telšių pašonėje pastebėjo kylančius naujus objektus. Čia statomas farmacijos fabrikas, priklausantis bendrai lietuvių ir ukrainiečių bendrovei „Escolit“. Farmacijos produktų kūrimo ir vystymo laboratorijos statybos iš privačių nuosavų lėšų bus baigtos jau šių metų pabaigoje. Su JAV kompanijos įmone UAB „Infoklinika“, UAB „Escolit“ inicijuojamas projektas yra skirtas vaistų nuo Alzheimerio ligos išradimo technologijai sukurti.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad Telšių rajono savivaldybė partnerio teisėmis kartu su Piačencos savivaldybe (Italija) dalyvauja tarptautiniame projekte „Karinio turto pritaikymas viešosioms erdvėms“. Projektu siekiama atrasti geriausius sprendimo būdus, kaip pritaikyti likusį karinį turtą dabartinės visuomenės poreikiams.
Viešųjų paslaugų kokybei ir prieinamumui gerinti kuriama investicijoms, verslo plėtrai ir gyventojų kasdienybei (mokslui, darbui, rekreacijai, užimtumui ir kt.) patraukli aplinka, optimizuojama savivaldybės įstaigų ir jai atskaitingų institucijų veikla.
– Koks yra Savivaldybės indėlis švietimo kokybei gerinti, mokslo įstaigoms išsaugoti ir tolesnei veiklai stiprinti?
– Telšiams ypač svarbu išsaugoti visas mokslo grandis, todėl Savivaldybė rengia planą, kaip prisidės prie šių įstaigų stiprinimo, mokslo ir ugdymo kokybės gerinimo.
Švietime vyksta nuolatinis judėjimas, pokyčių reikalauja besikeičiantys visuomenės poreikiai, pakitusios nuostatos politikoje, ekonomikoje, socialinėje, kultūrinėje srityse. Šiemet pagrindinės naujovės susijusios su geresnių mokymosi pasiekimų siekiais, emocinio klimato mokyklose gerinimu, nemažai ugdymo turinio pokyčių.
2017–2018 mokslo metais ugdymo įstaigas lankys 6480 vaikai (113 mažiau negu praėjusiais mokslo metais): iš jų ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir grupes – 1224 vaikai, priešmokyklines grupes – 389 vaikai, 1–12 klases – 4867 mokiniai. Ugdymo įstaigų skaičius kinta nežymiai: vietoj dviejų specialiųjų mokyklų lieka viena – „Vilties“ mokykla pertvarkyta į socialinių paslaugų centrą – ir dėl per mažo mokinių skaičiaus uždarytas „Atžalyno“ progimnazijos Lieplaukės skyrius.
Telšių rajono savivaldybė, atsižvelgdama į ikimokyklinio ugdymo vietų poreikį ir tėvų prašymus, šiemet Telšių rajone įsteigė šešias naujas grupes. Telšių lopšeliuose-darželiuose „Žemaitukas“, „Saulutė“ bei Žarėnų „Minijos“ pagrindinėje mokykloje nuo rugsėjo pirmosios atidarytos trys naujos grupės ankstyvojo amžiaus vaikams. Į šias grupes priimama po 15 vaikų. Nuo mokslo metų pradžios rajone taip pat atidarytos 3 priešmokyklinės grupės: dvi – Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijoje ir viena – Buožėnų mokykloje-darželyje. Praėjusiais metais naujos grupės buvo įsteigtos Ryškėnuose, Buožėnuose ir Nevarėnuose. Įsteigus naujas ugdymo grupes, Telšių rajono gyventojams nereikia metų metus laukti eilėse, kad jų vaikai gautų vietą darželyje.
Ačiū už pokalbį!

Jokūbas Knizikevičius

Naujausi