Vakar Briuselyje vykusioje Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pagrindinis dėmesys buvo skirtas diskusijoms dėl Europos Komisijos komunikato „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, kuriame numatomos pagrindinės ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) kryptys po 2020 m. Posėdyje buvo diskutuojama dėl pirmininkaujančios šalies Bulgarijos parengto Tarybos išvadų projekto. Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Slovakija šioms išvadoms nepritarė.
Mūsų šalis labai rimtai vertino komunikate išskirtą BŽŪP vaidmenį užtikrinant lygybę tarp valstybių ir būtinybę sumažinti tiesioginės paramos skirtumus. „Tiesioginė parama turi būti ne teisingesnė, o paprasčiausiai teisinga ir sąžininga. Tarybos išvadoms, kuriose nėra tiesioginių išmokų suvienodinimo siekių, negalėjome pritarti“, – po ilgų diskusijų Taryboje konstatavo žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius.
Praėjusią savaitę Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje išreiškė savo vieningą nuomonę dėl tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos. „Ši mūsų bendra pozicija tam tikra prasme jau yra kompromisas, nes atspindi šalių su skirtingais poreikiais norą siekti lygybės. Mūsų netenkina situacija, kai konstatuojamas tik faktas, jog egzistuoja tiesioginių išmokų skirtumai tarp valstybių narių, ir tai, kad ES žemės ūkio ministrai negali daryti įtakos būsimam EK projektui dėl BŽŪP po 2020 m.“, – situaciją apibūdino viceministras R. Taraškevičius.
Primename, kad pirmieji EK teisiniai pasiūlymai dėl daugiametės finansinės perspektyvos turėtų būti pateikti gegužės 2 d., o dėl BŽŪP – gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.

Naujausi