Niujorke, Tokijuje, Bankoke bei kituose pasaulio megapoliuose siekiant pagerinti darbuotojų emocinę būklę biurų stogus, balkonus, sienas stengiamasi apželdinti vertikaliose sistemose augančiais augalais.
Mums Lietuvoje norint paganyti akis žaliame fone dažniausiai pakanka vien pažiūrėti pro langą. Tačiau ekspertai ragina į vertikaliosios žemdirbystės privalumus pažvelgti kitu kampu, nes kai kam mūsų tai gali tapti smagiu vienos vasaros nuotykiu, o kai kam – ir stabiliu papildomų pajamų šaltiniu.
Bazilikų – 2,3 kg, čiobrelių – 1,9 kg, mėtų – 4,5 kg, žemuogių – 3 kg, aitriosios paprikos – 19,2 kg, pomidorų – net 23 kg! Tokius derlius iš vertikaliųjų sistemų 1 kv. m ploto gavo žalumynų ir daržovių augintojai, dalyvavę bendrame eksperimente su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkais.
Tiks norintiems vartoti atsakingai
Šio trejus metus vykusio parodomojo projekto vykdytoja VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto docentė dr. Judita Černiauskienė pastebi, kad pastaruoju metu žmonės įvairiose savo veiklose vis dažniau nori taikyti aplinką tausojančias technologijas. O vertikalioji žemdirbystė ir yra viena tokių technologijų, nes augalai šiuo atveju auginami ne specialiai paruoštame tirpale, o natūraliame dirvožemyje, praturtintame kompostu, taikoma laistymo sistema taupomas vanduo, eksperimento metu augalų nė karto neprireikė papildomai tręšti, ginti nuo ligų ar kenkėjų cheminiais preparatais. Be to, nustatyta, kad jų derliai gausesni nei auginant analogiškame daržo ar šiltnamio plote, o cheminėmis savybėmis, sukauptų eterinių aliejų kiekiais augalai nenusileidžia natūraliame grunte auginamiems savo gentainiams.
„Tikėtina, kyla klausimas, kam rinktis vertikalų auginimo būdą, jeigu tai galima įprastai daryti darže ar laukuose. Iš tiesų ši sistema puikiai tinka urbanistinėse vietovėse, kuriose žmonės neturi žemės ir galimybių užsiauginti prieskoninių ar vaistinių augalų atvirame grunte, tačiau gali tai sėkmingai daryti savo namų balkone ar terasoje. Taip pat tokios sistemos tinka kiemelius turintiems restoranams, kaimo turizmo sodyboms, ūkiams kurių dirvožemis nederlingas ir norint jį visą praturtinti reikėtų didelių investicijų“, – vertikaliosios žemdirbystės sistemų pritaikymo galimybes komentuoja J. Černiauskienė.
Suteikia alternatyvą rinktis
Pašnekovė neabejoja, kad vertikalioji žemdirbystė galėtų sėkmingai rasti savo vietą vaikų darželių, mokyklų, ligoninių, senjorų globos namų teritorijose. Vaistiniai ir prieskoniniai augalai ne tik praturtintų tokių įstaigų lankytojų ir gyventojų valgiaraščius, bet ir būtų edukacinė bei sveikatinanti aromaterapijos priemonė. Kaimo vietovėse prie fermų, sandėlių ar kitų ūkinių pastatų sienų įrengtos vertikalios valgomųjų augalų auginimo sistemos ūkininkams duotų ir papildomų pajamų.
„Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie tai, kad siekdami tvarumo turėtume kuo labiau stengtis trumpinti maisto tiekimo grandinę nuo lauko iki stalo. Vertikalioji žemdirbystė leistų vartotojams tiekti šviežius, kokybiškus žalumynus, kurie yra ypač jautrūs transportavimui ir ilgesniam laikymui. Abejočiau, kad vertikalios sistemos artimoje ateityje pakeis horizontalų dirvožemį, tačiau tai alternatyva rinktis“, – dėsto pašnekovė, atkreipianti dėmesį, kad vertikalios sistemos yra itin patogios, nes imant derlių žmogui nereikia lankstytis. Be to, nei uogos, nei prieskoniai niekada nebūna žemėti, liūties priplakti prie grunto.
Vertikaliosios žemdirbystės sistema pirmiausia buvo išbandyta VDU ŽŪA mokslininkių dr. Juditos Černiauskienės, dr. Jurgitos Kulaitienės, dr. Živilės Juknevičienės. Tačiau siekiant sukaupti mokslu pagrįstus duomenis, kurie leistų teikti rekomendacijas kitiems augintojams, eksperimentas buvo išplėstas į šešių partnerių teritorijas – biodinaminį, ekologinius ir intensyvios gamybos ūkius. Buvo stebimas vienmečių ir daugiamečių augalų augimas taikant skirtingus tręšimo, laistymo režimus, skaičiuotas derlius.
Technologija pareikalaus investicijų ir šiek tiek žinių
VDU ŽŪA mokslininkė dr. Jurgita Kulaitienė, pasiryžusiems jau šį sezoną išbandyti vertikaliąją žemdirbystę, pataria apgalvoti, kokius augalus – vienmečius ar daugiamečius – ketinama auginti, taip pat įvertinti būsimas auginimo sąlygas. Į vertikaliąsias sistemas ekspertė pataria sodinti augalų daigus, kurių nesudėtinga užsiauginti patiems iš sėklų ant palangės ar šiltnamyje, arba galima jų pasidauginti auginiais (stiebo dalimis su 1 - 3 lapeliais). Prekybos centre įsigyto baziliko ar mėtos stiebelius padalijama dalimis. Tokia nukirpta augalo dalis pamerkiama į vandenį. Po 14 d. nauji augaliukai pradeda šaknytis. Tokiu būdu iš vieno vazonėlio motininio augalo galima gauti 20-30 stiprių daigų.
„Perkeliant daigus į sistemą svarbu atkreipti dėmesį, kad augalas, užauginantis didesnę lają, jokiu būdu neužgožtų smulkesnio augalo. Dėl šios priežasties reikia įvertinti ir tinkamai parinkti bei sugrupuoti augalų rūšis ir veisles“, – įspėja pašnekovė.
Kitas svarbus žingsnis – pasirinkti tinkamo dydžio modulį, kad augalui augti pakaktų žemės, o augintojui būtų patogu augalus sodinti ir prižiūrėti. Labai svarbu ir parinkti tinkamą vietą moduliui pakabinti. Rekomenduojama parinkti saulėtą, nuo didelių vėjų apsaugotą vietą, Jokiu būdu nepatariama statyti modulio šiaurinėje pusėje. Vertikalias sistemas galima montuoti ant sienos, tvoros ar sumontuoti joms specialius stelažus. Dar viena labai svarbi sąlyga – užtikrinti augalų drėkinimą. Tam būtina sumontuoti laistymo sistemą. Labai svarbu nepamiršti sukonstruoti ir vandens nubėgimo lataką ar surinktuvą. Jeigu modulis kabinamas ant sienos, būtina ją apsaugoti nuo drėgmės.
VDU ŽŪA moksliniuose tyrimuose naudojamų vertikalių augalų auginimo sistemų konstrukcija buvo pagaminta iš augalų auginimui tinkamo plastiko su įrengta drėkinimo sistema. Plastikinės konstrukcijos buvo pasirinktos neatsitiktinai – plastikas yra daug lengvesnis už metalinį analogą, o palyginti su mediena – atsparus drėgmei ir augalų ligoms bei kenkėjams.
Plastikas apsaugo tvirtinamą pagrindą nuo drėgmės, todėl plastikinį modulį galima tvirtinti tiesiogiai ant sienos. Be to, plastiką galima perdirbti ir panaudoti daug kartų. Svarbus konstrukcijos elementas – kokosų plaušas, kuris užtikrina aeraciją, lengvą vandens pratekėjimą ir augalų šaknų įsitvirtinimą.
Visas auginimo modulis gali būti užsodinamas augalais tiek prieš montavimą, tiek jau sumontavus. Šis metodas gali būti naudojamas lapinių daržovių, prieskoninių ir vaistinių žolelių, uoginių augalų auginimui. Tačiau tokios konstrukcijos nėra pigios, todėl daržininkas mėgėjas gali rinktis ir paprastesnius vertikaliosios žemdirbystės variantus – lovelius, pintines, vilnones ar plastikines kišenes, plastiko butelius.