Metų pabaigoje darbą pradėjusi naujoji Vyriausybė savo veiksmais patvirtina, kad tiksliniai sveikatos sistemos pokyčiai, atitinkantys gydytojų bendruomenės ir pacientų poreikius, yra neišvengiami. Naujoji valdžia jau įgyvendino reikalingus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto planavimo pokyčius. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys taip pat pristatė, jog ketinama šiemet iš esmės keisti vaistų kainyno peržiūros principus ir siekti, jog gydytojai galėtų skirti pacientams tinkamiausią veiksmingą gydymą.

Vasario 11 dieną, minint Pasaulinę ligonių dieną, verta aptarti ir kitus reikalingus platesnio masto sveikatos apsaugos sistemos pokyčius. Jų reikalingumą patvirtina ir Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) inicijuota ir 2020 m. pabaigoje atlikta gydytojų apklausa. Ji atskleidė, kaip medikai vertina esamą sistemą ir kuriose kitose srityse reikalingas ypatingas naujosios Vyriausybės dėmesys.

„Premjerės Ingridos Šimonytės vedamos Vyriausybės programa sutampa su gydytojų poreikiais gerinti standartus ir gydymosi galimybes šalies pacientams, tai nuteikia pozityviai. Vilties suteikia ir jau atlikti pirmieji žingsniai – padidintas PSDF biudžetas, pranešta apie planuojamus vaistų kompensavimo pokyčius. Šie sprendimai atitinka ir realius gydytojų bendruomenės poreikius, kuriuos išsiaiškinome vykdydami gydytojų apklausą. Niekas kitas geriau už medicinos darbuotojus nežino, kurias sritis, siekdami pacientų gerovės, turime tobulinti, todėl džiaugiamės, kad naujoji Vyriausybė ir gydytojų bendruomenė žvelgia ta pačia kryptimi“, – sako Agnė Gaižauskienė, IFPA direktorė.

A. Gaižauskienės nuomone, kartu siekiant efektyvių pokyčių sveikatos sistemoje, gydytojų įtraukimas į visų esminių sprendimų priėmimą dėl diagnostikos ir gydymo standartų Lietuvoje yra būtinas. Tai patvirtina ir pandemijos kontekste gerokai išaugusi gydytojų ekspertinės nuomonės svarba ir įsiklausymas į ją, priimant svarbius sprendimus.

Svarbiausia – individualūs paciento poreikiai

Didesnio PSDF biudžeto planavimas – ne vienintelis pokytis, kurio reikia Lietuvos sveikatos sistemai. Remiantis gydytojų apklausos duomenimis, net 90 proc. apklaustųjų mano, jog Lietuvos sveikatos sistema neleidžia arba nepakankamai leidžia taikyti individualizuotą gydymą. Pagrindinėmis ilgalaikėmis kliūtimis, kurios riboja individualizuoto gydymo diegimą Lietuvoje, medikai nurodė ribotą inovatyvių vaistų prieinamumą, specialistų trūkumą, sudėtingą teisinę bazę ir reguliavimą, specifinių diagnostinių testų trūkumą, taip pat laiko, skirto bendrauti su pacientu, trūkumą.  

„Gydytojų pareiga – skirti tokį medikamentinį gydymą, kuris būtų orientuotas į geriausius gydymo rezultatus, tinkančius konkrečiam pacientui, t.y., atsižvelgti į individualaus paciento ligos eigą, gretutines ligas, psichologinius ir socialinius aspektus. Tai gali būti pasiekiama, sudarant galimybes gydytojams skirti vaistinius preparatus, remiantis šiuolaikiniais mokslo įrodymais ir mažinant politinių, ekonominių kriterijų įtaką gydymo sprendimams“, – sako A. Gaižauskienė.

Naujosios Vyriausybės programa ir jau pristatyti planai suteikia vilties individualizuoto gydymo klausimu, kadangi vienas iš jos punktų yra į pacientą orientuotos paslaugos, kurios pritaikomos prie individualaus paciento ir jo poreikių, užtikrinančios medikui galimybes maksimaliai panaudoti ir pritaikyti savo žinias, patirtį ir įgūdžius.

Gydymas – kaip pažangiose šalyse

Gydytojų apklausos metu, net 82 proc. apklaustųjų nurodė, jog tarptautinių ligų diagnostikos ir gydymo standartų integravimas yra būtinas siekiant grąžinti gydytojui teisę skirti tinkamiausią vaistą savo pacientui.

„Ligos ar sveikatos sutrikimo diagnostika ir gydymas Lietuvoje turi atitikti tarptautinių gairių, tarptautinių organizacijų patvirtintus protokolus, gydytojų tarptautinių profesinių draugijų parengtas ligų diagnostikos ir gydymo rekomendacijas bei algoritmus. Su tuo vienbalsiai sutiko ir apklausoje dalyvavusių skirtingų medicinos sričių atstovai – kardiologai, alergologai-imunologai, oftalmologai, neurologai“, – sako A. Gaižauskienė.

Tarptautinių diagnostikos ir gydymo standartų integravimas į Lietuvos klinikinę praktiką yra būtina sąlyga, siekiant užtikrinti esminio gydytojų darbo principo įgyvendinimą – skirti pacientui labiausiai reikalingą, efektyvų ir saugų, pagal jo ligą bei klinikinius kriterijus parinktą kokybišką gydymą.

Gydytojų  apklausa taip pat parodė poreikį gerinti inovatyvaus gydymo prieinamumą Lietuvos pacientams. Hematologų ir reumatologų nuomone, inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje stipriai vėluoja, o pusė apklaustųjų neurologų, endokrinologų, kardiologų, dermatologų ir alergologų mano, jog inovatyvūs vaistai prieinami tik mažai daliai pacientų.

„Labai svarbu, kad sveikatos paslaugų prieinamumo aspektas aktualus ir naujai Vyriausybei, kuri ketina jį gerinti, mažinant biurokratinius suvaržymus gydytojams ir pacientams, atsisakant pasenusio ir perteklinio reglamentavimo. Biurokratinių kliūčių mažinimas būtų ypač reikšmingas, siekiant sudaryti galimybes pacientams pasiūlyti tinkamiausią inovatyvų ir efektyvų gydymo metodą ir priemones, plačiai naudojamus pažangiose Europos Sąjungos šalyse. Jei ministro išsakyti ketinimai bus įgyvendinti, tai lems pažangesnes ir efektyvesnes gydymo galimybes kiekvienam Lietuvos pacientui, – pastebi IFPA direktorė.

IFPA užsakymu, gydytojų apklausą 2020 m. rugsėjį, atliko UAB „GuruMA“. Joje savo nuomonę, sveikatos sistemos tobulinimo klausimu, išsakė 39 atstovai iš 17 klinikinių sričių: gydytojai specialistai, terapinių sričių lyderiai, draugijų vadovai. Apklausos duomenys pasiekiami IFPA svetainėje šiuo adresu: https://bit.ly/3aWxA4j

Naujausi