Vienas iš būdų apie senjorų lūkesčius ir rūpesčius išgirsti iš pirmų lūpų – susitikimas su vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Nuotolinėje diskusijoje su senjorais socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė kalbėjosi ir apie šiuo metu aktualiausias temas: pandemijos iššūkius, pensijas, paslaugų prieinamumą, aktyvesnį vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą kultūriniame, bendruomeniniame gyvenime, nevyriausybinių organizacijų veikloje, emocinės ir psichologinės pagalbos poreikį ir prieinamumą.



„Ypač džiaugiuosi, kad mūsų iniciatyva „Ministerija girdi“ prasideda būtent nuo diskusijos su senjorais. Yra posakis, kad jaunystė – tai liga, kuria labai greitai prasergame. Tikrasis gyvenimo skonis, su išmoktom pamokom, sukaupta patirtimi, išaugintais vaikais, nudirbtais darbais, pajuntamas kur kas vėliau, su branda, patirtimi... Artėjančių Nepriklausomybės švenčių išvakarėse labai svarbu permąstyti, kaip jaučiasi ir kuo gyvena mūsų vyresnioji karta – Lietuvos kūrėjai, įkvepėjai. Nesibaiminant kalbėtis apie tai, kas sunku, kas slegia, ir nevengiant pasidžiaugti tuo, kad džiugina ir kelia dvasią. Susitikimas buvo labai įkvepiantis ir tikras – be nepamatuotų pažadų, tačiau su įsipareigojimu įsiklausyti į bėdas ir siūlymus, ir tęsti užsimezgusią bendrystę“.


Pasak ministrės M. Navickienės, svarbu, kad pensijos didėtų, plėstųsi senjorams reikalingos paslaugos. Ne mažiau svarbi ir savitarpio pagalba, dalyvavimas bendruomeninėje veikloje: „Tarp Jūsų labai daug aktyvių žmonių. Noriu pasidžiaugti tais, kurie įvairiose savivaldybėse buriasi į aktyvias organizacijas, skatina veiklumą, sveiką gyvenseną, savitarpio pagalbą“.



Diskusijoje Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto rektorė Zita Žebrauskienė sakė, kad ji atstovauja aktyvius senjorus. „Orus senjoras – saugi visuomenė. Bet ne mažiau svarbu ir aktyvus, sveikas senėjimas. Mus jaudina susvetimėjimas, kartų supriešinimas, vienišumas. Universiteto erdvėse pagyvenę žmonės susitinka, bendrauja su bendraamžiais. Senjorai priklauso tai kartai, kuriai svarbus tiesioginis bendravimas – kai matai pašnekovo akis, gali apsikabinti. Šiuo metu to netekome, bet ėmėmės skaitmeninio raštingumo: išmokome nuotoliniu būdu ir prisijungti, ir kalbėti. Turime siekti kartų vienybės. Ji pridūrė, kad jeigu ministerijoje veiktų senjorų taryba, jie ir patartų, ir padėtų, ir būtų mentoriais.



Biržų pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė Danutė Martinkėnienė išsakė norą, kad būtų labiau finansuojami vietos organizacijų projektai: „Dešimt metų turėjome nemokamas patalpas savo susibūrimams, tačiau įvedus mokėjimą už komunalines paslaugas, buvome priversti jų atsisakyti, nes nepajėgėme išlaikyti savo patalpų. Norėtume, kad savivaldybės rastų būdų prisidėti ar net kompensuotų komunalinių mokesčius. Mums tai būtų didžiulis palengvinimas. Žmonės pasiilgo bendravimo, renginių, bet šiuo sunkiu laikotarpiu mes juos labai saugome. Linkiu visiems išlikti sveikiems ir ruoštis būti aktyviems, kai pandemija pasitrauks“.



Vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas visuomenės gyvenime, tai ne tik senjorų indėlio socialinėje ir politinėje srityje pripažinimas, jų bendravimas su šeima ir bendruomene, galimybių vyresnio amžiaus asmenims dalyvauti grupinėje veikloje, orientuotoje į fizinės ir psichinės sveikatos palaikymą, bet ir naujų socialinių kontaktų mezgimas, paslaugų į namus plėtra, glaudžių santykių palaikymas su draugais, kaimynais, pažįstamais.



Socialinės apsaugos ir darbo ministerija finansiškai remia įvairius projektus, kurie skatina aktyvios ir sveikos vyresnio amžiaus žmonių gyvenseną, savanoriškos pagalbos vienišiems senjorams teikimą, kartų solidarumo, savanoriškos veiklos, mokymosi visą gyvenimą, kuris padėtų didinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą, savitarpio pagalbą.



Vyresnio amžiaus žmonėms yra galimybė mokytis ir tobulėti trečio amžiaus universitetuose, daugiafunkciniuose centruose, kaimo bibliotekose – čia rengiami darbo su kompiuteriu kursai. Lietuvoje veikia daugiau nei 60 trečio amžiaus universitetų. Visose šalies viešosiose bibliotekose pagyvenusiems žmonėms organizuojami specialūs skaitmeninio raštingumo mokymai, teikiamos naudojimosi viešosiomis elektroninėmis paslaugomis (pvz., e. sveikata, Elektroniniais valdžios vartais ir pan.) konsultacijos.



Emocinę ir psichologinę pagalbą teikiančių įstaigų – valstybinių ir nevyriausybinių – yra, tačiau labai svarbu, kad šiuo sudėtingu pandemijos metu senjorai žinotų kur gali kreiptis. Pandemijos laikotarpiu veikia nemokama nacionalinė emocinės paramos telefonu linija numeriu 1809, į kurią skambinantys asmenys pagal savo amžiaus grupę pasirenka, su kuria emocinės paramos linija nori kalbėtis. Draugystės ir pokalbių linija „Sidabrinė linija“ siūlo vyresnio amžiaus žmonėms galimybę turėti „telefoninį“ draugą – skambinti galima 8 800 800 20.



Iki šiol Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo visuomenėje rodikliai yra gana žemi. Visuomeninėje veikloje Lietuvoje dalyvauja tik apie 11 proc. vyresnio amžiaus žmonių. Tuo tarpu kitose Europos Sąjungos šalyse šis rodiklis siekia iki 27 proc.



Diskusijoje dalyvavo Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ atstovai, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, Vilniaus miesto, Klaipėdos, Alytaus, Biržų, Pakruojo pagyvenusių žmonių asociacijos atstovai, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto ir jo filialų atstovai, Lietuvos EURAG asociacijos atstovai.


Komunikacijos skyrius
tel. 8 656 85071
el. p. info@socmin.lt

Naujausi