Klaipėdos apygardos teismas priėmė nuosprendį byloje, kurioje statybos darbus vykdančios įmonės direktorius, sumanęs pasisavinti įmonių pinigines lėšas ir išvengti mokėtinų mokesčių, į nusikalstamos veikos planą įtraukė kitų įmonių direktorius bei vieną iš Klaipėdos miesto ligoninių. Už padarytus finansinius nusikaltimus teismas kaltais pripažino keturių įmonių vadovus.


Pinigų pasisavinimo mechanizmą sugalvojęs direktorius T. K. ir kitos, Klaipėdoje registruotos, įmonės direktorius, M. V., pripažinti kaltais dėl turto pasisavinimo bei padėjimo jį pasisavinti, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo bei padėjimo atlikti šią nusikalstamą veiką ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. T. K. teismas skyrė subendrintą dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. M. V. skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas taip pat atidėtas dvejiems metams. Kiti du įmonių vadovai – V. K. ir R. Z. – kaltais pripažinti dėl padėjimo pasisavinti turtą bei padėjimo pateikti neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą. V. K. taip pat kaltu pripažintas ir dėl dokumentų suklastojimo bei jų disponavimo. Teismas V. K. skyrė dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o R. Z. skirta dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Abiejų nuteistųjų bausmių vykdymas atidėtas trejiems metams.


Trims nuteistiesiems teismas taip pat skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Bendra konfiskuoto turto suma siekia beveik 300 tūkst. eurų. Be to, teismas iš dalies tenkino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį ir priteisė iš T. K ir M. V. įmonių beveik 78 tūkst. eurų.


Teismas patvirtino ikiteisminio tyrimo, kurį organizavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyrius, metu surinktus duomenis apie tai, jog nuteistieji imituodavo sandorius, pasirašydavo fiktyvias subrangos sutartis. Jose subrangovas rangovui neva įsipareigodavo tinkamai ir laiku atlikti įvairius remonto darbus vienoje Klaipėdos miesto ligoninių, suteikti statybinės technikos nuomą, atlikti santechnikos ir elektros instaliacijos darbus, santechnikos medžiagų tiekimą ir mechanizmų nuomą, nors realiai darbai, numatyti sutartyse, vykdomi nebuvo.

Kaip išsiaiškinta, vėliau buvo išrašomi netikri atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo kvitai. Bendra fiktyviuose atliktų darbų aktuose, sąskaitose faktūrose, pinigų priėmimo kvituose nurodyta suma dėl tariamų darbų atlikimo, jų perdavimo ir tariamo pinigų priėmimo, viršija 315 tūkstančių eurų. Suklastotos PVM sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvitai buvo įtraukiami į įmonių buhalterinę apskaitą. Taip piniginių lėšų panaudojimas buvo pagrindžiamas dokumentais, o pinigai – išgryninami.

Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.



Viktorija Raštutytė
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

Naujausi