Vyriausybė trečiadienį pritarė valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektams, kurie bus teikiami Seimui ir lems, kaip gyvensime 2021 metais. Socialinės apsaugos srityje svarbu žinoti, kad kitąmet augs vaiko pinigai, senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, minimali alga, nuo rugsėjo ketinama nemokamai mokyklose maitinti visus antrokus, šiek tiek ūgtels bazinis pareiginės algos dydis, tačiau mokesčiai ir įmokos nesikeis, išskyrus tuos, kurie susieti su minimalia alga.

Šie pokyčiai įsigalios, jeigu biudžetų projektams pritars Seimas ir prezidentas.

„Nuoseklus vaiko pinigų, senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijų didinimas padeda efektyviai mažinti vaikų, senjorų ir neįgaliųjų skurdą, todėl apsisprendėme siūlyti Seimui tęsti šias priemones, nepaisant gana neapibrėžtos padėties pandemijos aplinkoje. Visos kitos socialinės išmokos didinamos, kaip ir kasmet, o dirbančiųjų mokami mokesčiai ir įmokų tarifai kitąmet nesikeis, išskyrus tas įmokas, kurios susijusios su minimalia alga, nes pastaroji taip pat didės. Tai gera žinia mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Skurdo mažinimas, kelio užkirtimas nelygybei buvo ir yra svarbiausi mūsų tikslai, kurie prisideda prie mūsų visuomenės solidarumo, sutvirtina demokratiją ir stiprina piliečių tarpusavio pasitikėjimą“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.


Kas planuojama vaikams ir šeimoms

VAIKO PINIGAI. Kitais metais vaiko pinigai padidės nuo 60 iki 70 eurų. Vaiko pinigai standartiškai mokami visiems vaikams nuo gimimo iki 18 metų arba gali būti mokami iki 21 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.
Papildoma išmoka vaikui, kuri skiriama vaikams su negalia, taip pat vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, sudarys 41 eurą. Vadinasi, vaiko pinigai su papildoma išmoka neįgaliems, gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams sieks 111 eurų per mėnesį.
Gausi šeima yra tokia, kurioje auginami, globojami 3 ir daugiau vaikų. Nepasiturinčia šeima laikoma ta, kurioje vidutinės pajamos per mėnesį vienam šeimos nariui kitąmet neviršys 256 eurų, neįskaičiuojant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio bei nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Vaiko pinigus iš viso gauna apie 512 tūkst. vaikų visoje Lietuvoje, iš jų apie 139 tūkst. vaikų šie pinigai mokami su papildoma išmoka.
NEMOKAMAS MAITINIMAS. Planuojama, kad nuo kitų metų rugsėjo mėnesio nemokamais pietumis savo ugdymo įstaigose vaišinsis ne tik vaikai iš nepasiturinčių šeimų, priešmokyklinukai ir pirmokai, bet prie jų prisijungs ir antrokai.
Iš viso Lietuvoje šiais mokslo metais mokosi 348,8 tūkst. mokinių, iš jų teisę į nemokamą maitinimą turi apie 100 tūkst. vaikų – tai priešmokyklinukai, pirmokai arba vyresni vaikai iš nepasiturinčių šeimų. Įvedus nemokamą maitinimą antrokams nemokamus pietus ugdymo įstaigose gautų iki 126 tūkst. vaikų.


Kas planuojama dirbantiesiems

MINIMALI ALGA. Trišalei tarybai nesutarus tarpusavyje, Vyriausybė nutarė minimalų mėnesio atlygį didinti pagal Lietuvos banko pateiktas išvadas. Tai reiškia, kad minimali alga, kuri mokama tik už nekvalifikuotą darbą, turėtų didėti nuo 607 iki 642 eurų „ant popieriaus“. „Į rankas“ tai reikštų ūgtelėjimą nuo 447 iki 467 eurų, su sąlyga, kad asmuo nekaupia antroje pensijų pakopoje.
Vyriausybės nutarime taip pat pažymima, kad Trišalė taryba turėtų pateikti papildomą rekomendaciją Vyriausybei, jeigu Finansų ministerijai atnaujinus ekonomikos augimo prognozes gruodžio mėnesį paaiškėtų, kad nedarbas kitąmet prognozuojamas didesnis nei 8,5 proc., o vidutinis šalies mėnesio darbo užmokesčio augimas – mažesnis nei 2 proc. Ši išlyga reiškia, kad pablogėjus prognozėms socialiniai partneriai kartu su Vyriausybe galėtų apsispręsti iš naujo.
Minimali ar mažesnė alga Lietuvoje mokama apie 130 tūkst. asmenų iš maždaug 1,27 mln. apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis.
Minimalios algos didinimui Seimo pritarimo nereikia, užtenka Vyriausybės apsisprendimo, tačiau valstybės biudžete paprastai suplanuojamos lėšos, susijusios su minimalaus mėnesinio atlygio didinimu viešajame sektoriuje, atitinkamai kilstelimi minimalūs koeficientai biudžetinio sektoriaus darbuotojams.
DARBO UŽMOKESTIS. Kitąmet turėtų šiek tiek paaugti darbo užmokestis valstybės tarnautojams, pareigūnams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams, nes bazinis pareiginės algos dydis didinamas iki 177 eurų.
Mažiausiai uždirbantiems A, B ir C lygio pareigybių biudžetinio sektoriaus darbuotojams taip pat augtų minimalūs pareiginės algos koeficientai.
Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama bazinį pareiginės algos dydį dauginant iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento. Prie darbo užmokesčio dar paprastai pridedama kintamoji pareiginės algos dalis, kuri priklauso nuo pasiektų darbo tikslų, taip pat priemokos, premijos ar užmokestis už viršvalandinį darbą, jeigu jis buvo dirbtas.
Pareiginės algos bazinio dydžio didinimas palies apie 200 tūkst. viešojo sektoriaus tarnautojų, darbuotojų ir pareigūnų.


Kas planuojama pensininkams ir neįgaliesiems

PENSIJOS. Senatvės ir netekto darbingumo pensijos ateinančiais metais bus didinamos 7,17 proc. Toks indeksavimo procentas apskaičiuotas įvertinus septynerių kalendorinių metų darbo užmokesčio fondo pokytį. Tokiu pat lygiu bus didinama našlių pensijos bazė.
Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 428 eurus, o vidutinė pensija – 404 eurus.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu sudaro 399 eurus, o vidutinė pensija – 377 eurus.
Jeigu senatvės pensija turint bent 15 metų socialinio draudimo stažą yra mažesnė nei 263 eurai, tokiems asmenims mokamos pensijų priemokos. Konkreti priemoka asmeniui priklausys nuo per visą gyvenimą įgyto stažo, o būtinąjį stažą įgijusiam pensininkui bendra visų gaunamų pensijų suma negalės būti mažesnė nei 263 eurai per mėnesį.
Lietuvoje iš viso yra apie 615 tūkst. senatvės pensininkų.
Netekto darbingumo pensijas gauna gyventojai, kurie yra netekę 45 proc. ar daugiau savo darbingumo. Netekto darbingumo pensijos dydis skiriasi kas 5 darbingumo lygio procentinius punktus – didesnę negalią turintys žmonės gauna didesnes pensijas nei turintieji mažesnę negalią.
Netekto darbingumo pensijas gauna apie 172 tūkst. asmenų.
SUNKMEČIU SUMAŽINTŲ IŠMOKŲ KOMPENSAVIMAS. Vyriausybė siūlo kitais metais kompensuoti dar 10 proc. per krizę sumažintų valstybinių ir kitų pensijų, kompensacijų bei rentų. 2020 metais taip pat kompensuota dešimtadalis šių išmokų.
Dalinai kompensuoti siūloma valstybines pirmo ir antro laipsnio, pareigūnų ir karių, mokslininkų, teisėjų, nukentėjusių asmenų pensijas, taip pat socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas, maitintojo netekimo pensijas, ištarnauto laiko pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, kompensacines išmokas buvusiems teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, šalpos kompensacijas, tikslines kompensacijas neįgaliesiems, prezidento rentą, signataro rentas, sportininkų rentas.
Iki šiol, remiantis 2012 m. Konstitucinio Teismo nutarimu, buvo kompensuotos senatvės socialinio draudimo, netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, taip pat socialinio draudimo ir valstybinės pensijos dirbusiems žmonėms. Dėl kitų pensijų, kompensacijų ir rentų Konstitucinis Teismas anuomet nepasisakė.


Kitos išmokos

Vyriausybei teikiant valstybės ir savivaldybių biudžetų projektus, kartu yra tvirtinami kitų metų socialinės paramos išmokų atskaitos rodikliai, nuo kurių priklauso gyventojams mokamos išmokos arba teisė į socialinę paramą. Planuojama, kad kitąmet bazinė socialinė išmoka sudarys 40 eurų, šalpos pensijų bazė – 143 eurai, tikslinių kompensacijų bazė – 120 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis sieks 128 eurus, valstybinių pensijų bazė – 58 eurus.
Planuojamas minimalių vartojimo poreikių dydis kitais metais sieks 263 eurus.


Mokesčiai ir įmokos nesikeis

Kitąmet neplanuojama keisti jokių mokesčių ar socialinio draudimo įmokų nei dirbantiems pagal darbo sutartį, nei savarankiška veikla užsiimantiems asmenims, išskyrus įmokas ir išmokas, kurios susijusios su minimalia mėnesio alga.
Kaip žinoma nuo minimalios mėnesio algos priklauso socialinio draudimo įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, „Sodros“ įmokų „grindys“, kai asmeniui apskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis negu minimalus, mėnesinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka savarankiškai dirbantiems asmenims bei žemutinė metinė riba, jei savarankiškai dirbantis asmuo privalomojo sveikatos draudimo įmokas moka už metus.
Su minimaliąja alga siejamos ir verslo liudijimų turėtojų bei individualios žemės ūkio veiklos pajamų nedeklaruojančių ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokos.
Didėjant minimaliai mėnesio algai taip pat auga nedarbo socialinio draudimo išmokos bei išmokos iš Garantinio fondo, kuomet darbdavys tampa nemokus.
Kitąmet taip pat turėtų mažėti socialinio draudimo įmokų „lubos“, bet šis sprendimas priimtas 2018 metais. Jeigu šiuo metu socialinio draudimo įmokos nebemokamos asmens darbo užmokesčiui per metus viršijus 84 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių dydžio ribą, tai kitąmet įmokų nebereikės mokėti viršijus 60 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių ribą per metus. Taip pat ketinama nuostatą dėl įmokų „lubų“ patobulinti taip, kad keliose darbovietėse dirbančiam asmeniui, kuris viršija šią ribą, ji irgi būtų taikoma.

Naujausi