Tradiciškai, jau trečius metus iš eilės, Akmenės rajono paramos šeimai centras organizuoja prevencinę jaunimo stovyklą „Aš galiu“. Ypatinga ji tuo, kad skirta vykdyti priklausomybių, smurto, savižudybių ir prekybos žmonėmis prevencijos priemones tarp vaikų ir jaunimo, prioritetą teikiant daugiavaikių, sunkiai besiverčiančių šeimų vaikams.

Šiais metais buvo suplanuotos trys stovyklos pamainos, kurios vyko liepos 13 – 19 dienomis, liepos 20-26 dienomis ir liepos 27-31 dienomis. Stovyklos veiklose iš viso dalyvavo 51 vaikas 12 – 16 metų amžiaus. Programa buvo dėliojama iš anksto, kruopščiai planuojant kiekvieną dieną iki smulkmenų. Norėjosi parodyti ir nuvežti vaikus ne tik į nematytus Lietuvos kampelius, bet ir supažindinti su gerbiamų ir svarbių profesijų atstovais, kur jaunimas iš pirmų lūpų išgirstų, kaip šiandienos sprendimai gali įtakoti ateities gyvenimo kokybę.

O kelionių ir susitikimų būta išties nemažai. Aplankyta Klaipėda, jūrų uostas, vieta, kur priplaukia kruiziniai laivai. Stovyklautojus maloniai priėmė jūrų uosto direkcija. Buvo rodoma video medžiaga, skaidrės, pasakojama apie jūrų uosto veiklą ir jo ypatybes. Vaikai sužinojo, kokie įspūdingi laivai yra pasiekę mūsų kraštus. Vyko viktorina, kurioje be dovanų neapsieita. Na, o kaip pajūris be vasaros sostinės Palangos? Tad būtų nuodėmė nenuvežti vasarotojų pajusti jūros bangavimo ir smėlio tarp pirštų.

Kiekvienos dienos kelionėje būdavo rengiami piknikai, nes alkanam nei pilys, nei auksas juk nežiba. Tad besigardžiuojant gamtoje būdavo smagu aptarti naujų draugų naujas pažintis. Ir visai nesvarbu, kad užklupdavo lietuviškas lietus ir vėjai.

Agluonų kaime, Akmenės rajono paramos šeimai centre, buvo surengta diena, skirta supažindinti stovyklautojus su Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgomis ir jų veikla. Savanoriai pasakojo apie savo darbo specifiką, aktyviai ragino ir kvietė paūgėjus prisijungti. Svarbu paminėti, kad svečiai pasakojo, kaip svarbu aktyviai ir sveikai gyventi, norint išlaikyti aštrų protą ir jėgas. Tai buvo labai taiklios pamokos, kadangi stovyklos esmė prevenciškai ugdyti ir supažindinti vaikus apie gyvenimą be tabako, alkoholio, narkotikų ir azartinių lošimų. „Aš galiu“ - gyventi be šių žalingų įpročių. Jauniems žmonėms alkoholis gali atrodyti kaip panacėja, padedanti įveikti bendravimo, psichologinio streso, savo identiteto paieškos, nerimo dėl ateities problemas.

Krašto apsaugos savanoriai organizavo vaikams varžybas, kuriose sportinės rungtys buvo atliekamos dėvint karinę ekipuotę. Tomis dienomis, kai Agluonų kaime svečiavosi kariškiai, Paramos šeimai centras buvo vienareikšmiškai saugiausia vieta visame rajone. Nes svečiai atsivežė tiek daug įvairių atributų. Nuo specialių liemenių iki granatų, kulkosvaidžių ir granatsvaidžių! Aišku, labai smagu, kad automobiliuose, kuriais atkeliavo svečiai liko vietos ir dovanoms, kurių tikrai nusipelnė stovyklautojai.

Kai kurie vasaros malonumai geriausiai pasijaučia per skrandžius. Todėl okupavę virtuvę vaikai gamindavo pačią gražiausią ir skaniausią vasaros sriubą ir troškinius. Stovyklos programoje buvo numatyta parodyti paaugliams ir kartu su paramos šeimai centro psichologe aptarti filmą „Tavo pasirinkimas“. Žiūrovams siūloma patiems pasirinkti filmo siužeto liniją, diskutuoti, reikšti ir motyvuoti savo nuomonę. Filmą sukūrė Latvijos Visuomenės sveikatos agentūra, filmą adaptavo Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės. Filmo įtaiga buvo ne tik matoma vaikų akyse, bet ir tvyrojo ore.

Turbūt net ne visi žino, kad Kuršėnuose įsikūręs „Agapao“ reabilitacijos centras. Pagrindinis reabilitacijos bendruomenės tikslas – padėti žmonėms, priklausomiems nuo narkotikų, alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų ir integruoti juos į socialinį gyvenimą. Ten sutikti ir kalbinti žmonės be pagrąžinimų pasakojo jaunuoliams savo istorijas. Kaip sunku paslydus, sugriuvus šeimoms ir santykiams bandyti pradėti gyvenimą iš naujo. Kaip nė vienas lašas, ar apsvaigimo minutė nėra verta tos aukos ir kančių, kurias tenka kentėti metų metus. Istorijos palietė ne vieno vaiko širdį, ašaros riedėjo net kiečiausiems iš grupės, bet tik akyliausi pamatė, kad ta pati, tik skausmo ašara žibėjo ir istorijų autorių akyse.

Turbūt niekas neprieštaraus, jeigu vasaros sostinė yra Palanga, tai žymiausias vasaros ežeras yra Plateliai. Neaplankyta neliko ir šita Žemaitijos vieta. Autobusiukui sustojus turizmo centre, pasitikusi gidė supažindino su Platelių istorija ir vietine augalija, bei gyvūnija. Kad šis kraštas greitai nepasimirštų visa grupė gaudavo knygų ir žemėlapių, bei kitų suvenyrų. Viena įdomesnių ir rečiau sutinkamų veiklų buvo natūralaus vaško žvakių liejimo edukacinė pamoka. Medumi kvepiančioje patalpoje sėdintieji klausėsi istorijų, kaip vaškas tampa vašku ir ką bitės gero geba be saldaus medaus ir dar saldesnio įgėlimo.

Na ir kaip vasaros išvyka be maudynių! Popietė prie vieno skaidriausių Lietuvoje ežero, ant laužo kepamos dešrelės, žaidimai ir gera nuotaika. Tai yra vaikystė ir tai yra vasara.

Anykščių kraštas pastaraisiais metais išgyvena tikrą renesansą, tai kodėl jo neaplankius. Tad tvirtų ir atsakingų vairuotojo rankų sukamas vairas visą stovyklautojų būrį nuvežė pasikrauti gerų emocijų. Apsilankėme vasaros rogučių trasoje, kurioje adrenaliną ir orą gaudė kiekvienas iki ausų išsišiepęs stovyklautojas. Tiems, kurių baimės paimdavo viršų padėdavo drąsesni, sodindamiesi kartu. Taip draugiškai, dar prieš kelias dienas nepažįstami vaikai sustiprino savo vasaros draugystę. Po tokių iššūkių vaikštinėti medžių lajų take buvo vienas malonumas. O dieną vainikavo eko basų kojų takas, kur kiekvieno pėdos jautė ne tik malonius kutenimus, bet pajuto ir iš kur kojos dygsta. Nauji draugai keliones namo leisdavo su dainomis ir autobusiukui linguojant saulėlydžio link visi skaniai pasijuokdavo iš tos dienos kuriozų.

Kad prevencinė stovykla išlaikytų savo pusiausvyrą, po didelių linksmybių verta ir apie rimtus dalykus pakalbėti. Tad buvo aplankytas Šiaulių apskrities policijos komisariatas. Ten pasitikę bendruomenės policininkai rodė video medžiagą, kurioje užfiksuoti piktybiniai, alkoholio perdozavę žmonės, nesugebantys orientuotis ir adekvačiai mąstyti, kokios baudžiamosios atsakomybės tokiems gresia ir kokias grėsmes jie sukelia artimiems ir svetimiems žmonėms ir turtui. Labai smagi pažintis teko su kinologais ir jų augintiniais keturkojais patruliais. Specialistai pasakojo apie šuns ir žmogaus viso gyvenimo draugystę. Tarnystę policijoje ir net ėjimą pensijon kartu. Vienas rimčiausių iššūkių, kuris laukė stovyklautojų, tai Šiauliuose surengtos „Linksmosios karinės pratybos“, kurios ne vienam pradžioje atrodė kaip itin rimtas ir baimę keliantis iššūkis. Karinė rikiuotė, drausmė, atitinkami atoveiksmiai už paties, ar draugo netinkamus veiksmus, kariški rūbai, miško glūduma ir jokių palengvinimų net lietui lyjant. Tačiau skamba baisiai tik iš pirmo žvilgsnio. Kai gauni pasivažinėt miške su tikru karišku keturračiu, gelbėji draugą, bintuoji netikras (visa laimė) jo žaizdas ir pabaigoje jėgas atgauni su kareiviška koše, diena nusipelno medalio. Lyg to būtų maža, buvo aplankyta ir Šiaulių muitinė, kur video pagalba specialistai pasakojo istorijas, kaip svarbu paauglystėje pasirinkti tinkamus sprendimus, norint vėliau pasiekti trokštamas pareigas. Muitininkai pasakojo ir rodė, kaip gaudomi ir baudžiami kontrabandininkai. Pasakojo, apie gudrius būdus gabenti kontrabandą ir dar gudresnius triukus ją aptikti ir demaskuoti. Sveikata sveikatai, bet labai kartais galima nuodėmingai paskanauti, tad kelionė baigėsi greito maisto restorane, kur kirsdami burgerius ir bulvytes visi vienbalsiai reiškė norą, kad stovykla tęstųsi dar ilgiau.

Vasarai skaičiuojant paskutines dienas galima reziumuoti, vaikai aplankė pusė Lietuvos ir patyrė įspūdžių, kurie užpildė visą vasarą. Be to svetimi tapo draugais ir bičiuliais. Kas pirmą kartą pamatė jūrą, kas pirmą kartą sveikinosi su policininku, kas laikė ginklą, o kas rimtai susimąstė. Jei bent kelių vaikų galvose vis dar sukasi žodžiai „aš galiu“, vadinasi mūsų darbas nenuėjo veltui. Įsimintiniausia pabaiga galėtų būti berniukas, visą stovyklos laiką nebendravęs ir į klausimus atsakydavęs žodžiais taip arba ne, paklaustas, ar kitais metais norėtų sugrįžti atsakė: „taip, o kodėl turėčiau nenorėti?“ Tai buvo pirmas sakinys per visą jo savaitę. Bet tas sakinys apibūdino visų vaikų širdyse gulintį norą. Sugrįžti. Ir kasdien būti geresniais. Bent truputį.


Socialinio darbuotojo padėjėjos Daiva Ragauskienė, Renata Žurauskienė ir laikinai vykdanti direktoriaus pavaduotojo socialiniam darbui pareigas Vaiva Spudulienė
šaltinis: https://akmene.lt/naujienos/prevencine-vasaros-stovykla-as-galiu/1976

Naujausi