Ką daryti, kai verslas susiduria su apyvartinio kapitalo trūkumu?

Naujienos: Gyvenimo būdas , 2017-12-19 20:00
El. pašto adresas: paleicik@gmail.com

Kalėdų laikotarpis diktuoja itin suintensyvėjusią prekybą ir įtemptą prekybininkų dienotvarkę, nes tenka rūpintis ne tik prekių likučiais, bet ir apyvartinių lėšų srautais, kai klientų atsiskaitymai ima vėluoti. Suplanuotas ir sklandus resursų valdymas šiuo metu įmonei atneša nemenką pelną, o padrikas lemia didesnes sandėliavimo išlaidas, nepatikimą tiekimo grandinę ir vartotojų skundus. Neretai taip pasiekiama riba, kai apmokėjimai už parduotas prekes sulėtėja, įplaukų srautas sutrinka ir įmonei ima trūkti apyvartinių lėšų – atsiranda pinigų srautų disbalansas bei likvidumo trūkumas. Bankai į mažuosius rinkos žaidėjus vis dar žiūri nepatikliai, procedūros gauti paskolą dažnai būna sudėtingos, tad smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) susiduria su nemažu iššūkiu ne tik gauti pelno, bet blogiausiu atveju – išsaugoti savo verslą.

„2016 m. „Creditinfo“ atlikta apklausa parodė, kad net 87 proc. įmonių Lietuvoje susiduria su klientų atsiskaitymo vėlavimu, o 20 proc. apklaustų verslo atstovų teigė, kad vėluojančių atsiskaityti pirkėjų dalis jų klientų portfelyje sudaro net 30 proc. ir daugiau – vadinasi, net trečdalis klientų vėluoja atsiskaityti. Tai iliustruoja dažniausią SVV problemą – Lietuvoje reglamentuotas ilgas įmonių tarpusavio atsiskaitymų terminas, kuris gali nusitęsti iki 100 dienų, todėl dalis apyvartinių lėšų gali būti įšaldyta ir įmonės plėtra pristabdyta. Kitas trukdis smulkiojo verslo plėtrai – bankų finansavimo politika, kai kreditas nesuteikiamas dėl per didelės rizikos, netinkamo užstato ar netikslios informacijos apie įmonės veiklą“, – sako faktoringo paslaugas teikiančios įmonės „SME Finance“ generalinis direktorius Mindaugas Mikalajūnas.

Pasak M. Mikalajūno, sąskaitų finansavimas, arba faktoringas, yra alternatyva bankinio sektoriaus teikiamoms paslaugoms, kai sąskaitų finansuotojai už palūkanas perka verslo išrašytas sąskaitas ir iškart perveda jose nurodytą sumą, kad įmonei nereikėtų laukti, kol klientai atsiskaitys, ir įšaldyti apyvartinių lėšų. Tokia paslauga padeda suvaldyti rizikas ir neprisirišti prie konkrečios sąskaitos apmokėjimo terminų, be to, suteikia galimybę laisvai disponuoti turimomis lėšomis, jas investuojant į gamybą ar teikiamas paslaugas, o tai itin svarbu SVV plėtrai.

„Tradiciniai finansavimo ir rizikos valdymo sprendimai smulkioms įmonėms dažnai neprieinami, tad faktoringo alternatyva lieka bene vieninteliu smulkiojo verslo funkcionavimo ir plėtros garantu, nes iš faktoringo įmonės gautos lėšos išsprendžia apyvartinių lėšų trūkumą, toliau generuoja papildomas pajamas, garantuoja nenutrūkstantį resursų srautą, o idealiu atveju gali būti panaudotos naujoms investicijoms. Tiesa, nereikia įsivaizduoti, kad Lietuva pagal atidėtų mokėjimų paplitimą yra išskirtinė – mūsų šalis šiuo klausimu labai panaši į kitas Europos valstybes. Kaip ir kitose šalyse, ilgiausi atidėjimo terminai yra statybų ir transporto sektoriuose, kur daugiau nei 30 dienų atidėtas atsiskaitymas už prekes yra labiausiai paplitęs, tačiau kartu – tai vienos apyvartinių lėšų trūkumui jautriausių sričių“, – sako „SME Finance“ generalinis direktorius M. Mikalajūnas.

„Creditinfo“ tyrimo duomenimis, beveik pusė (49 proc.) apklausos dalyvių taiko atidėto mokėjimo terminus praktiškai visiems klientams. Atidėjimų praktika labiausiai įsitvirtinusi apdirbamosios pramonės, transporto ir statybos sektoriuose – atitinkamai 67 proc., 65 proc. ir 55 proc. Mažiausia dalis taikančiųjų atidėtus mokėjimus yra NT vystymo ir operacijų (23 proc.), mažmeninės prekybos (27 proc.) ir restoranų (33 proc.) sektoriuose.

Kaip teigia „SME Finance“ vadovas, įtemptu Kalėdų laikotarpiu, kai prekyba itin išauga ir būtina užtikrinti stabilų padidėjusį prekių srautą, joms įsigyti būtinas apyvartinis kapitalas, nelaukiant 30 ar daugiau dienų mokėjimo atidėjimo termino, tad iki tol būtina atlikti namų darbus:

• Audituoti sąskaitų išrašymo procesus: galbūt kažkurioje grandyje susidaro „butelio kakliuko“ efektas, tad išrašomos sąskaitos nugula jūsų buhalterijos stalčiuose.
• Stebėti pinigų srautus ir turėti sistemą, pagal kurią perspėjami skolininkai, vėluojantys sumokėti porą dienų, ir tie, kurie vėluoja jau keletą savaičių. Galima perspėti elektroniniais laiškais, skambučiais, o jeigu tai neveikia – įspėti, kad imsitės legalių skolų išieškojimo priemonių.
• Pakoreguoti atsiskaitymo terminus jūsų patikimiems ir nepatikimiems klientams. Pastarųjų vėlavimams galite į sutartį įtraukti iš anksto numatytas baudas.
• Pasiūlyti kelis atsiskaitymo būdus – pavyzdžiui, patikimiems klientams, kurie pritrūko apyvartinių lėšų, galite pasiūlyti atsiskaityti dalimis, didelę sąskaitą išskaidant į kelias mažesnes sąskaitas.

2016 m. veiklą pradėjusi didžiausia Lietuvoje nebankinė sąskaitų finansavimo bendrovė „SME Finance“ 2017 m. finansavo 25 mln. Eur vertės klientų sąskaitų, per mėnesį finansuodama iki 4 mln. Eur. Bendrovės paskolų portfelis šiuo metu siekia 5,2 mln. Eur, o per artimiausius pusę metų planuojama jį padidinti iki 10 mln. Eur. „SME Finance“, jau išpirkusi obligacijų už daugiau nei 600 tūkst., planuoja išleisti naujų obligacijų už 2 mln. eurų. Tai antras bendrovės obligacijų platinimas – šių metų pavasarį ji išleido 3 metų trukmės obligacijų už 1 mln. Eur, iš kurių rugpjūtį buvo išpirkta emisija už 250 tūkst. Eur, o spalį – už 200 tūkst. Eur.


  • © 2024 - Visos teisės saugomos.
  • Redakcijos ir publikuojamų straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti.
  • Už autorių pateiktų straipsnių turinį, nuotraukas ir kitą medžiagą redakcija neatsako. Už užsakovų pateiktų skelbimų ir reklamų turinį ir klaidas redakcija neatsako. Galimai užgaulingi, įžeidžiantys ar kitaip šmeižiantys skaitytojų komentarai pastebėjus ištrinami.
  • Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.
  • Susisiekite su redakcija: zemaitija.lt@gmail.com
LT RU EN