Kremuojamų žmonių skaičius Lietuvoje auga: kodėl žmonės renkasi šį laidojimo būdą?

Naujienos: Savivalda , 2019-06-26 08:41
Kremuojamų žmonių skaičius Lietuvoje auga: kodėl žmonės renkasi šį laidojimo būdą?

Galimybė Lietuvoje kremuoti mirusįjį atsirado prieš kiek daugiau nei 7 metus, per tą laiką lietuviai ėmė palankiau vertinti šį atsisveikinimo su velioniu būdą, o paslaugos poreikis išaugo net 3–4 kartus. Pastebima ir šarvojimo bei laidojimo tendencijų kaita – žmonės dažniau atsisveikina su mirusiojo urna nei kūnu, ieško ekologiškų laidojimo sprendimų.

„Priežasčių, kodėl žmonės renkasi kremuoti artimąjį arba patys išreiškia valią po mirties būti kremuoti, yra kelios, viena jų – galimybė oriai atsisveikinti su mirusiuoju, – sako „Lietuvos krematoriumo“ vadovas Bernardas Vilkelis. – Jei žmogus žuvo autoavarijoje, jo kūną smarkiai pakeitė trauma ar liga, artimieji išreiškia pageidavimą velionį kremuoti. Paprastai artimiausi šeimos nariai ramiai atsisveikina su kūnu, palydi jį iki paskutinės minutės, kol kūnas pradedamas kremuoti, o draugai ir artimieji atsisveikina jau su mirusiojo urna.“

B. Vilkelio teigimu, artimieji dažnai išreiškia norą palydėti mirusįjį į paskutinę kelionę. Lietuvoje, kitaip nei daugelyje užsienio šalių, yra suteikiama galimybė būti šalia brangaus žmogaus iki pat paskutinės minutės, kol karstas įkeliamas kremavimui. Deramas atsisveikinimas su brangiu žmogumi padeda lengviau išgedėti sudėtingą laikotarpį, todėl net ir žmogui mirus užsienyje, jei tik įmanoma, artimieji nori jo kūną kremuoti Lietuvoje tam, kad dar spėtų palydėti jį į paskutinę kelionę.

Draugų ir pažįstamų atsisveikinimas su velioniu nebėra toks dramatiškas kaip anksčiau: vis rečiau išvysime 3 dienų trukmės mirusiojo kūno šarvojimą. Eksperto teigimu, senyvo amžiaus žmonės kremavimo klausimu taip pat liberalesni – amžiaus atskirties tarp šį laidojimo būdą pasirinkusiųjų nėra. Laidotuvių giesmes po truputį keičia velionio mėgta muzika, per projektorių rodomos nuotraukos. Kol kas šie atvejai dar pavieniai, tačiau noras su žmogumi atsisveikinti prisimenant jį tokį, koks jis buvo, po truputį dažnėja.

Įvairėja ir karstų bei urnų pasirinkimas – žmonės dairosi ekologiškų variantų. Vis dažniau pageidaujama natūralaus medžio, nelakuotų karstų ar ekologiškų urnų, kurios greičiau suirtų žemėje, o pelenai susilietų su gamta. „Lietuvos krematoriumo“ vadovas neslepia, kad urnos pasirinkimui įtakos turi ir informacija žiniasklaidoje bei žinomų žmonių laidotuvėse matyti sprendimai.

Pasirinkti kai kuriuos anksčiau viešumoje matytus sprendimus iš tiesų galima, jei žmogus yra išsirinkęs norimą pavyzdį, tačiau B. Vilkelis griežtai pabrėžia, kad krematoriumo specialistai į šį procesą nesikiša – žinomų žmonių, lygiai kaip ir privačių asmenų, artimieji pageidauja privatumo.

Apie „Lietuvos krematoriumą“:
„Lietuvos krematoriumas“ – pirmasis modernus krematoriumas Lietuvoje, teikiantis pagarbaus ritualinio kremavimo paslaugas nuo 2011 m. „Lietuvos krematoriumas“ priklauso įmonių grupei AB „K2 LT“.


El. pašto adresas: laima@adverum.lt


© 2019 - Visos teisės saugomos. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus raštišką sutikimą.
LT RU EN