Šiuolaikiniame informacinių technologijų pasaulyje, kuriame vis labiau įsigali vartotojiškumas, įprastas knygas dažnai keičia elektroninės. Nors ši vyraujanti tendencija akivaizdi, o pranašumų taip pat būtų galima nemažai išvardyti, tradicinės knygos šalininkai neretai cituoja a. a. filosofo, eseisto ir pedagogo L. Donskio mintį: „Knygos skaitymo ir išgyvenimo dalis yra jos lietimas, o ne vien tik matymas ir vizualinė percepcija: svarbu, kad ji kvepia, ją galima liesti, kad knyga truputį dėvisi, ir tu jauti tą jos trapumą.“



Atkreipdami dėmesį į knygos svarbą, kovo 16 d. Simono Daukanto muziejuje minėjome Knygnešio dieną. Šia proga kartu su garsiu dailininku ir odininku doc. Albinu Kavaliausku atidarėme Šiaulių profesionalių knygų įrišimo meistrų ir meno studijų studentų darbų parodą „Knygos menas“. Tardamas įžanginį žodį doc. A. Kavaliauskas pabrėžė, kad knygos, knygų įrišimas, knygnešystė ir S. Daukantas – viskas vienaip ar kitaip yra susiję, ir dalijosi įvairiomis įžvalgomis: „knyga yra visų tolesnių žmonijos išradimų ir atradimų motina. Knygose įamžinta žmonijos patirtis ir išmintis, žmonijos istorija, materialios ir dvasinės kultūros klodai, jose telpa neišmatuojami kūrybos lobiai...“. Kalbėdamas per parodos atidarymą doc. A. Kavaliauskas atkreipė dėmesį ne tik į pačios knygos svarbą, bet ir į spaudos draudimo laikotarpiu slapta knygas platinusių knygnešių žygdarbius. Doc. A. Kavaliauskas pažymėjo, kad knygnešystės tema jam labai artima, nes jo prosenelis Petras Kavaliauskas buvo garsus knygnešys, kuris knygas nešė ilgiau kaip dvidešimt metų. Šiam garsiam knygnešiui doc. A. Kavaliausko etnografiniame Gvaldų muziejuje skirta garbinga eksponavimo vieta.

Doc. A. Kavaliauskas parodos atidarymo lankytojus supažindino su knygų įrišimo būdais ir naudojamomis medžiagomis, pavyzdžiui, „apvelkant“ knygas odele (geriausia veršelio oda) taikomi senoviški knygų įrišimo metodai, o norint pagražinti knygos viršelį, išraižyti ant jo įspaudus ar reljefus dirbama su lazeriais. Minėtina, kad meniškai įrištos knygos dažniausiai pergyvena savo savininką, nes ilgainiui oda tampa elastingesnė ir dar geriau priglunda prie knygos. Išsamiai pristatydamas knygrišystę doc. A. Kavaliauskas pabrėžė, kad vykdydamas knygų įrišimo veiklą ir rengdamas knygrišystės kursus knygų įrišimo meną visada siekė „pakelti“ į europinį lygį ir skatinti, kad šis didelio tikslumo reikalaujantis darbas nebūtų atliekamas mėgėjiškai. Knygų įrišimas taip pat turi atitikti kitose pasaulio šalyse taikomus kriterijus, todėl doc. A. Kavaliausko studentai dalyvavo tarptautiniuose seminaruose ir įgijo reikiamų žinių. Docentas studentus visada skatino naudotis pažangiausiomis technologijomis: „kai visi važiuoja automobiliais, juk nenorime juos vytis paskui paspirtuku, nes gyvenimas juda pirmyn“.

Knygai ir jos meniškiems įrišimo būdams skirtą popietę baigėme linkėdami vieni kitiems rankose kuo dažniau laikyti knygą, nes senovės kinų išmintis teigia, kad „jei tris dienas neskaitei jokios knygos, tavo žodžiai bus seklūs“. Beje, tiems, kurie nedalyvavo parodos „Knygos menas“ atidaryme, turime gerų žinių – iki balandžio 21 d. Simono Daukanto muziejuje šią parodą galėsite aplankyti nemokamai.

Papilės Simono Daukanto muziejaus vadovė-turizmo vadybininkė Ernesta Šmukštaitė

Ievos Kavaliauskaitės nuotraukoje dailininkas ir odininkas doc. Albinas Kavaliauskas http://akmene.lt/go.php/lit/Simono-daukanto-muziejuje-paroda-knygos-menas/1

Naujausi