Tyrimų bendrovės „Berent“ atliktas tyrimas rodo, kad cholesterolio kiekį profilaktiškai kas metus ar dažniau tikrina vos pusė vyresnių nei 35 m. amžiaus lietuvių, o penktadalis jo išvis nėra tikrinę. Gydytojų teigimu, numoti ranka į cholesterolio kiekį, kaip vieną pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) veiksnių, dažnai linkę net ir tie, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Tokie pacientai neretai labiau pasikliauja maisto papildais, nors ilgalaikių tyrimų, įrodančių jų veiksmingumą kovojant su ateroskleroze – nėra.

Vien tik nerūkymas, sveika mityba ar fizinis aktyvumas gali nežymiai sumažinti cholesterolio kiekį. Tačiau žmogaus sveikatai svarbesnis visų šių priemonių kompleksinis poveikis, nes sveikai gyvenant neatsiejamai koreguojami ir kiti to asmens rizikos veiksniai, pavyzdžiui, sveikiau maitinantis sumažėja svoris, koreguojamas kraujo spaudimas ar cukraus kiekis. Tačiau vien mityba ir sportas padeda ne visais atvejais. Jei žmogus jau turi prasidėjusią aterosklerozę ar yra didelės ŠKL rizikos grupėje, serga gretutinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, jam turi būti paskirti vaistai, nes tik taip galima efektyviau sustabdyti aterosklerozės atsiradimo ar progresavimo procesą. Vis dėlto kartais tokie pacientai vietoj vaistų griebiasi savigydos, vartoja įvairius maisto papildus, tikėdamiesi sumažinti cholesterolio kiekį.

„Maisto papildai gali būti vartojami siekiant papildyti lipidus mažinančių vaistų poveikį, o rinktis juos kaip alternatyvą vaistams galima tik tuo atveju, jei pacientas netoleruoja statinų ir jei taip patarė gydytojas įvertinęs paciento riziką. Taip yra todėl, kad neturime pakankamai įrodymų, jog papildai pagerina sveikatą ar mažina aterosklerozės komplikacijų (miokardo infarkto, insulto) riziką, taip pat trūksta ilgalaikio poveikio žmogaus sveikatai tyrimų. Net jei papildai atrodo tik nekaltas „augalinis“ preparatas, nereikėtų rizikuoti ir juos rinktis patiems. Tam tikros jų sudedamosios dalys gali sukelti organizme nepageidaujamas reakcijas, pavyzdžiui, ilgą laiką vartojant papildus, turinčius augalinių fitosterolių, gali atsirasti riebaluose tirpių vitaminų trūkumas“, – sako VUL Santaros klinikų prevencinės kardiologijos poskyrio gydytoja kardiologė doc. dr. Vilma Dženkevičiūtė.

Praėjusiais metais atliktas tyrimas parodė, kad 47 proc. apklausos dalyvių nuo padidėjusio cholesterolio kiekio vartoja maisto papildą Omega-3. Dar 8 proc. vartoja maisto papildą lecitiną, o 5 proc. maisto papildą su raudonųjų mielių ekstraktu. Jei cholesterolio kiekis padidėjęs nežymiai, žmogus gali vartoti maisto papildus profilaktiškai. Tačiau prieš pasirenkant, reikia būtinai pasitarti su gydytoju, kuris galėtų įvertinti riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Profilaktikai maisto papildus gali vartoti asmenys, kurie turi padidintą cholesterolio kiekį ir mažą ar vidutinę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis arba kuriems nepavyksta sumažinti cholesterolio vartojant vien tik statinus, nes dėl vaisto netoleravimo skiriamos mažesnės nei reikia dozės.

Nutinka ir taip, kad gydymasis maisto papildais gali nepadėti. Jei vartojama didesnė omega-3 dozė, blogojo cholesterolio gali net padidėti. Taip pat maisto papildų reiktų vengti asmenims, priskiriamiems didelei (sergant cukriniu diabetu, inkstų ligomis) ar labai didelei (jau persirgus miokardo infarktu, insultu, atlikus kraujagyslių intervencinę procedūrą) rizikos grupei sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, net ir esant nedaug padidėjusiam ar normaliam cholesterolio kiekiui. Visais šiais atvejais pacientai būtinai turi gauti statinus.

Taip pat savigyda neturėtų užsiimti žmonės, kurie turi ypač didelį cholesterolio kiekį (> 7,5 mmol). Jiems ypač dažnai prasideda aterosklerozinis procesas, kai cholesterolis kaupiasi ant kraujagyslių sienelės suformuodamas plokštelę, kuriai įplyšus gali išsivystyti miokardo infarktas, insultas ar net staigi mirtimis. Tokie žmonės turėtų gydytis statinais.

Maisto papildai yra alternatyva, tačiau juos pasirinkti gali tikrai ne visi. Geriausia, ką žmogus gali padaryti – tai kreiptis į medikus ir kartu su jais priimti geriausią sprendimą šios ligos gydymui. Jei žmogaus rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis nėra didelė, liga dar neprasidėjusi, gydymas vaistais nebūtinas ir gydytojas greičiausiai skirs alternatyvias gydymo priemones. Kitu atveju, norint išvengti itin skaudžių pasekmių, bus skiriami vaistai, padedantys sumažinti cholesterolio kiekį – statinai. Jų poveikis įrodytas moksliškai, šalutinio poveikio rizika labai maža ir retai pasitaikanti, o svarbiausia – vaistas gali pailginti gyvenimą ir apsaugoti nuo ligos progresavimo ar atkryčio rizikos.

Naujausi