Nuo pagonybės laikų likusi Žolinė, įvedus krikščionybę, buvo sutapatinta su bažnytine švente – švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena. Žolinės šventė simbolizuoja augmenijos brandą, kai yra dėkojama už naują derlių.
Rugpjūčio 7 d., Žolinėms tik artėjant, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su Žolinčių akademijos vadove Danute Kunčiene. Sveikos gyvensenos propaguotoja dalinosi žiniomis, kaip Žolinės šventė buvo minima anksčiau, kokios tradicijos yra išlikusios iki šių dienų ir kokie yra svarbiausi ritualai šią šventinę dieną. „Žolinės puokštėje būtinai turi būti pelynas, nesvarbu kokios rūšies, beržo šakelė, javų dagys, vaistiniai augalai. Kai puokštė pašventinama, tada galima išsidalinti po grūdelį varpos ir taip išreikšti pagarbą duonai“ – teigė žolininkė. Pasak Danutės Kunčienės, skinti žolynai labai svarbūs lietuvių tradicinei kultūrai, o per Žolinę bažnyčioje šventinamos puokštės simbolizuoja gyvenimo pilnatvę. Anksčiau ir dabar į bažnyčią galima vežtis ne tik puokštę, bet ir naujo derliaus daržoves, vaisius ir kt.
Į susitikimą kretingiškius pakvietusi Danutė Kunčienė, ne tik pažadėjo išmokyti pasigaminti Žolinių vainikėlį-arbatą, kuri yra sveikatingumo šaltinis, bet ir pievose prižoliavo visų šiam vainikėliui reikiamų vaistažolių. Visų pirma pinamas vainikėlio pagrindas iš trijų gysločio žiedkočių, tada ant vainikėlio pritvirtinami du medetkos žiedeliai ir vienas kraujažolės. Anot Danutės Kunčienės, tokią, medžiagų apykaitą gerinančią arbatą drąsiai gali pasiruošti kiekvienas – tereikia suspėti iki Žolinės prisirinkti minėtų žolynų ir susipinti juos į vainikėlius. Pasigamintą vainikėlį reikia užpilti 600 ml verdančio vandens ir jau po 15 min. galima vaišinti savo svečius kvapia ir organizmui naudinga arbata.



Inga Tirevičiutė
Kretingos rajono savivaldybės
M. Valančiaus viešosios bibliotekos
Vyresn. bibliotekininkė projektinei veiklai ir atstovavimui


2018-08-09