Žvejų bendruomenėje jau ne vienus metus netyla diskusijos ir priešprieša tarp žvejų mėgėjų ir verslininkų. Šįkart viena aktualiausių temų – Lietuvos Respublikos Seime registruotas Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14, 17 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1205.
Jame numatoma vidaus vandenyse leisti tik specializuotąją žvejybą (išskyrus verslinę žvejybą Kuršių mariose ir Nemuno žemupio polderiuose) ir uždrausti verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantėje 300 m nuo jūros kranto linijos, 3 km spinduliu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų ir 1 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių (išskyrus specializuotąją kai kurių rūšių žuvų žvejybą).
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) abejoja, ar tokie apribojimai atitinka Žuvininkystės įstatymo tikslą – užtikrinti žuvų išteklius tausojančią žvejybą, jų išsaugojimą ir atkūrimą, atsižvelgiant į ekologines sąlygas, žuvininkystės ekonomiką, žvejų ir vartotojų interesus. ŽŪM pasisako už tai, kad kiekvienas siūlomas Žuvininkystės įstatymo pakeitimas dėl ūkinės veiklos ribojimo būtų pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui. Deja, siūlomieji apribojimai neparemti jokiais moksliniais tyrimais, neatsižvelgiama į visų pusių interesus.

Tradicinė verslinė žvejyba pamaryje ir pajūryje turi gilias tradicijas ir ją galima pelnytai laikyti kultūros paveldu. Neatsitiktinai ES bendroji žuvininkystės politika nurodo, kad valstybės narės turi sudaryti lengvatines sąlygas priekrantės žvejyba besiverčiantiems žvejams ir taip užtikrinti jiems tinkamą pragyvenimo lygį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priekrantės žvejams sudaromos palankesnės sąlygos pasinaudoti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšomis.

Verslinę žvejybą reglamentuoja Žuvininkystės įstatymas. Nustatyti verslinės žvejybos apribojimus Baltijos jūros priekrantėje yra įgaliotas žemės ūkio ministras, vidaus vandenyse – aplinkos ministras. Tačiau yra viena sąlyga – Žuvininkystės įstatyme numatyta, kad žvejybos reglamentavimo priemonės nustatomos ir taikomos remiantis žuvininkystės tyrimų duomenimis. Todėl Žemės ūkio ministerija nuolat vykdo Baltijos jūros žuvų išteklių tyrimus, taip pat pagal poreikį užsako mokslinius tyrimus, reikalingus rengiant rekomendacijas dėl tam tikrų žuvų išteklių naudojimo. Remdamasi tomis moksliškai pagrįstomis rekomendacijomis, ŽŪM nustato arba keičia žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones.

„Žuvininkystės įstatymo nebūtina keisti. Įstatymas ir dabar leidžia įvesti reikiamus draudimus ar ribojimus, kai jie paremti atliktais žuvininkystės tyrimais. Svarbu, kad tokie draudimai būtų būtini siekiant užtikrinti natūralų išteklių atsikūrimą, palaikyti vandens telkinio produktyvumą ar išvengti neigiamų ekosistemų pokyčių. Manome, kad mokslininkai geriausiai žino, ko reikia kiekvienam ežerui ir upei, kokiais atstumais žvejoti pakrantėje. Neatsisakykime galimybės įsiklausyti į mokslininkų rekomendacijas“, – situaciją apibūdina žemės ūkio viceministras A. Bogdanovas, kuruojantis žuvininkystės sektorių.


2018-03-22